Mentoriai rekomenduoja: išmoktos pirmojo darbo pamokos

Nesvarbu darbas degalinėje ar jaunosios ekonomistės pareigose – kiekviename darbe slypi vertingos pamokos. Dalinamės Mentorių pirmaisiais darbais ir išsineštomis pamokomis, kurios tarnauja ligi šiolei.

Dalius Viršilas:

Degalinėje valėme mašinoms stiklus, užpylinėjome degalus, kartais nuplaudavome visą mašiną. Išmokau aptarnauti klientus, pasitarnauti žmonėms ir užsidirbti savo pinigų. Pažinau dalį savęs komandoje ir be jos. Susidūriau su tiesiogine konkurencija ir teko spręsti susidariusius konfliktus – taikiai, diplomatiškai. Man tada buvo 12 metų.

Renata Šepetė:

Skambučių centre laikraščio „Verslo žinios” prenumeratos pardavimas telefonu. Šalti skambučiai. Visokeriopa patirtis stiprinant bendravimo įgūdžius, drąsą, pasitikėjimą savimi, nes vis tik pirmas darbas, kur atėjau visiškai be patirties.

Saulius Alksnis:

Mano pirmas rimtas darbas, kuriame kažko apčiuopiamo išmokau, buvo banke, kur krizės akivaizdoje aš jaunas studentas pardavinėjau investicinį gyvybės draudimą. Gali atrodyti kaip šūvis sau į koją, daug kam taip ir buvo, bet aš radau būdą parduoti net ir tokiomis sąlygomis. Kas padėjo? Atkaklumas ir disciplina – buvo dienų, kai padarydavau ir 100 skambučių. Ką išsinešiau? Gebėjimą komunikuoti, geresnius aktyvaus klausymosi įgūdžius, vertės pardavimą, derybų, sudėtingų situacijų valdymo ir struktūruotos orientacijos į tikslą. Jei būtų mano valia, tai visus siųsčiau ankstyvame gyvenimo etape kažką pardavinėti, nes one way or another – tai mes darome kiekvieną dieną, tad įgūdis – nepaprastai svarbus.

Ramutė Alechnavičiūtė:

Pimosios mano oficialios pareigos, kai buvau 18 metų, skambėjo rimtai – „Jaunesnioji ekonomistė”. Nors karjera truko tik du mėnesius (išvažiavau studijuoti į Vilnių), išsinešiau sau kelis supratimus:

– mano smegenims labai nuobodu dirbti monotonišką darbą, pvz.: suvedinėti visokius skaičiukus į lenteles, tą patį per tą patį rašyti kasdieną… Darosi neįdomu ir norisi nuo to pabėgti

– atgyjau, kada turėjau galimybę kažką suorganizuoti, rasti sprendimus

– jaučiausi gerai pristatydama darbuotojams jų rezultatus, atsakydama į jų klausimus

– dar labai patiko pietų pertraukos, kai iš kontoros kartu su kolegomis važiuodavome pietauti.

Asta Mikalajūnienė:

Ko gero pirmas (neskaitant mugių ir lipdukų klijavimo) buvo vasara UK bare. Ko tikrai išmokau, tai suprasti native anglų kalbą ir humoro jausmą. Buvo situacijų, kur reikėjo „atstovėti” save, o tai labai pagelbėjo toliau gyvenime. Dar mėnesį dirbau du darbus, antras buvo parduotuvėje (kasa, prekių dėliojimas) – niekada po šio darbo nebuvau bjauri pirkėja.