Ką gali pasiūlyti organizacija, kai darbuotojas atsiduria profesinio kelio abejonėse?

Organizacijoms gana lengva reaguoti į aiškiai apibrėžtą darbuotojo poreikį. Jei trūksta kompetencijų, galima pasiūlyti mokymus, o jei turima per daug užduočių, galima kalbėtis apie prioritetus ir darbo krūvį. 

Tačiau ką pasiūlyti darbuotojui, kuris svarsto: „Ar aš noriu būti vadovu?“ arba „Kodėl pasiekęs tai, ko siekiau, vis tiek nesijaučiu savo vietoje?“.

Tai klausimai, į kuriuos organizacija negali ir neturėtų pateikti žmogui paruošto atsakymo, tačiau ji tikrai gali kurti aplinką, kurioje darbuotojui su tuo nereikia likti vienam.

Šiame straipsnyje kalbames su Lietuvos geležinkeliais, kurie tokią erdvę savo darbuotojams kuria mentorystes programų pagalba.

Skirtingoms įtampoms reikia skirtingos mentorystės

Lietuvos geležinkelių grupėje (trumpiau - LTG) veikiančios mentorystės iniciatyvos rodo, kad profesinio neapibrėžtumo momentai gali būti labai skirtingi, todėl skirtingą vaidmenį juose turi atlikti ir mentorystė.

Jau penktus metus vykstančioje Moterų klubo mentorystės programoje dėmesys skiriamas moterų profesiniam augimui ir karjeros ambicijoms. Tokiose situacijose, kai profesinė įtampa slypi klausime: „Ar aš pasiruošusi siekti daugiau?“

Organizacija negali atsakyti už žmogų, ar jam verta siekti vadovaujamos pozicijos, keisti profesinę kryptį ar imtis didesnės atsakomybės. Tačiau ji tikrai gali suteikti galimybę apie tai kalbėtis su žmogumi, kuris padeda pamatyti daugiau pasirinkimų ir geriau suprasti savo pačios ambicijas.

Visai kitokia įtampa atsiranda tada, kai profesinis pokytis susijęs ne su kitu karjeros laipteliu, o su pačios darbo aplinkos kaita.

LTG profesinės mentorystės iniciatyvos poreikis kilo dar ir dėl labai konkrečių organizacijos pokyčių: specifinių kompetencijų poreikio, naujų darbuotojų kaitos ir esamų darbuotojų amžėjimo. 

Ilgametę patirtį sukaupę žmonės turi perduoti žinias kitiems, o mažiau patyrę darbuotojai - perimti kompetencijas, kurių ne visada galima išmokti iš instrukcijos.

Čia atsiranda visai kiti profesiniai klausimai: „Kaip perimti atsakomybę iš žmogaus, kuris šį darbą išmano geriau už mane?“ ir „Kokia mano patirties vertė organizacijoje, kai aplink mane keičiasi žmonės ir darbo būdai?“

Tai jau ne karjeros pasirinkimo, bet profesinio tęstinumo įtampa. Ir čia mentorystė atlieka kitą funkciją: ji sukuria santykį, per kurį perduodamos ne tik žinios, bet ir praktinė patirtis, kontekstas bei profesinis pasitikėjimas.

Programa turi prasidėti ne nuo mentorystės

Mentorystė savaime nėra atsakymas. Jei neaišku, kokioje profesinėje situacijoje darbuotojui jos reikia, labai lengva sukurti gražią HR iniciatyvą, kurios vertę paskui tenka įrodinėti dalyvių skaičiumi ir patenkintų žmonių citatomis.

LTG savo patirtį formuluoja paprastai: pradėti verta ne nuo mentorystės programos kūrimo, o nuo poreikio. Pirmiausia įvardyti, kokią problemą mentorystė turi padėti išspręsti ir kaip bus suprantama, kad ji tą problemą iš tiesų sprendžia.

Jeigu įtampa kyla žmogui svarstant savo profesinę kryptį, mentorystės santykyje svarbi perspektyva, refleksija ir galimybė pasitikrinti savo pasirinkimus.

Jeigu įtampa atsiranda keičiantis žmonėms, vaidmenims ir kompetencijoms, mentorystė gali padėti saugiau perduoti patirtį ir auginti pasitikėjimą naujame profesiniame vaidmenyje.

Todėl geras klausimas organizacijai nėra vien „ar turime mentorystės programą?“, o „kuriuose profesinio gyvenimo momentuose mūsų žmonėms labiausiai reikia kito žmogaus patirties?“

Nuo profesinės įtampos - prie aiškumo

Profesinės įtampos momentų gyvenime tik daugėja. Ilgėja karjeros, keičiasi technologijos ir profesijos, vienos kompetencijos praranda aktualumą, kitų organizacijos nenori prarasti kartu su jas sukaupusiais žmonėmis. 

Darbuotojams tenka vis dažniau mokytis, perduoti savo patirtį, perimti naujus vaidmenis ir iš naujo atsakyti į klausimą: ką moku šiandien ir ko man reikės rytoj?

Būtent šią profesinės įtampos pusę spalio 21 d. Vilniuje nagrinės idialogue organizuojama GUIDE&GROW konferencija, kurios generalinis rėmėjas - LTG.

Šių metų konferencijoje į profesinę įtampą žvelgiama gerokai plačiau nei į stresą dėl darbų kiekio. Programoje susitinka klausimai apie profesinį ilgaamžiškumą ir gebėjimą išlikti reikalingam ilgėjant karjeroms, kitoniškumo priėmimą ir nuolatinio prisitaikymo kainą, žmogaus santykį su technologijomis bei nepatogius sprendimus ir pokalbius, kurie gali kurti pokytį.

Skirtingos temos grįžta prie to paties klausimo: ką darome tada, kai profesiniame gyvenime paprasto atsakymo nebėra?

Konferencijos programa ir bilietai: konferencija.idialogue.lt