Noriu keisti karjerą. Bet į ką?

Karjeros pokytis šiandien retai prasideda nuo aiškaus atsakymo. Dažniau - nuo įtampos: dabartinėje vietoje jau ankšta, bet dar neaišku, kur judėti toliau. Būtent todėl karjeros konsultacija, geri karjeros patarimai ir mentorystė tampa ne „atsakymo davimu“, o būdu susikurti aiškumą.

Apie didžiąsias šių dienų karjeros įtampas HR klubo „Gerosios praktikos“ diskusijoje kalbėjosi trys skirtingas perspektyvas atstovaujantys ekspertai: karjeros konsultantė Simona Bareikė, OVC Consulting konsultantas Linas Dungveckis ir idialogue įkūrėjas bei mentorystės ambasadorius ir „idialogue“ idėjos autorius Saulius Alksnis. Diskusiją moderavo HR Hint Online įkūrėja, OVC Consulting partnerė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič. Pokalbio centre - darbuotojo, organizacijos ir mentorystės perspektyvos: kada keisti kryptį, kaip neprarasti saugumo ir kas apskritai atsakingas už žmogaus karjerą.

Apie tai, kur šiandien kyla didžiausios karjeros įtampos, nemažai pasako ir pačių žmonių elgesys. idialogue duomenyse matome beveik 3 000 užpildytų karjeros pokyčio testų ir daugiau nei 2 500 mentorystės užklausų, kurias nuo 2024 m. sausio pateikė 1 659 žmonės. Tai žmonės, kurie jau svarsto apie pokytį ar ieško pagalbos priimant karjeros sprendimus, todėl šie duomenys nereprezentuoja visų Lietuvos darbuotojų, tačiau gana ryškiai parodo, su kokiais klausimais susiduria tie, kurie yra pokyčio taške.

Karjeros pokytis: kodėl sunkiausia suprasti, į ką keisti?

„Nežinau, kur judėti.“ „Noriu išsigryninti kryptį.“ „Jaučiu, kad galiu daugiau.“ „Bijau neteisingai pasirinkti.“ Saulius Alksnis diskusijoje pasidalijo, kad tokios formuluotės nuolat kartojasi idialogue mentorystės užklausose. 44 proc. jų identifikuojamas karjeros krypties arba pokyčio klausimas, 13 proc. - nežinojimas, pasimetimas ar blaškymasis, dar 11 proc. - noras išsigryninti.

„Noro keistis dažnai yra gerokai daugiau negu aiškumo, ką keisti.“ - Saulius Alksnis

Tai ir yra viena kertinių karjeros įtampų. Žmogus jau žino, kad nebenori taip, kaip yra dabar, bet dar nežino, kaip nori vietoj to. O karjeros pokytis nebūtinai reiškia mesti darbą. Tai gali būti nauja rolė, naujos atsakomybės, kompetencijų gilinimas, horizontalus judėjimas, kita komanda - ir tik tada, jei reikia, kita organizacija ar profesija.

Kada verta karjeros konsultacija?

Karjeros konsultacija ypač naudinga tada, kai klausimas dar nėra „kur siųsti CV?“, o „kas man iš tiesų nebetinka?“. Diskusijoje išryškėjo kelios labai žmogiškos dilemos: persikvalifikuoti ar gilinti turimą kompetenciją, rinktis saugumą ar augimą, likti pažįstamoje srityje ar rizikuoti pradėti iš naujo.

Prieš priimant didelį sprendimą svarbu įvertinti ir būseną, iš kurios jis priimamas. idialogue karjeros pokyčio teste vertinamas ne tik noras keistis, bet ir krypties aiškumas, energija bei perdegimo požymiai, aplinkos palaikymas ir praktinis bei finansinis pasirengimas. Testą užbaigusių žmonių duomenyse 22 proc. turėjo aukštą pasirengimą pokyčiui, 74 proc. - vidutinį, o 4 proc. - žemą. Šie duomenys apibūdina apie karjeros pokytį jau galvojančius žmones ir nėra reprezentatyvūs visiems Lietuvos darbuotojams.

Kitaip tariant, norėti pokyčio ir būti jam pasiruošus - ne tas pats.

Kokie karjeros patarimai padeda, kai kryptis dar neaiški?

Vienas praktiškiausių diskusijoje nuskambėjusių principų - nebandyti visko išspręsti galvoje. Karjeros kryptį galima tikrinti mažais eksperimentais: kalbėtis su dominančios srities žmonėmis, išbandyti projektą, pavaduoti kolegą, stebėti kito darbą, mokytis ar pasikalbėti su mentoriumi.

„Reikia dažnesnių eksperimentų - eiti, tikrinti, bandyti, klausti, pašešėliuoti, pasikviesti mentorių, pabandyti projektą.“ - Saulius Alksnis

Tai svarbi priešprieša populiariam „mesk viską ir pradėk iš naujo“ scenarijui. Geras karjeros patarimas nebūtinai turi stumti į radikalų sprendimą. Kartais geriausias kitas žingsnis - surinkti daugiau realios patirties apie kryptį, kuri šiuo metu atrodo patraukli.

Kas atsakingas už žmogaus karjerą?

Šioje vietoje diskusijos dalyvių požiūriai susikirto ir būtent todėl pokalbis tapo įdomus. Simona Bareikė atsakomybę mato kaip triadą: žmogus turi valdyti savo karjerą, vadovas - padėti pastebėti galimybes ir kliūtis, o organizacija - sukurti erdvę bei procesus, kuriuose apie karjerą galima kalbėtis.

„Aš valdau savo karjerą. Vadovas turi padėti pastebėti, atverti galimybes, pašalinti barjerus, o organizacija - sukurti erdvę.“ - Simona Bareikė

„Mes visi, kiekvienas, esame atsakingi už savo karjerą.“ - Simona Bareikė

Simona atkreipė dėmesį ir į dažną organizacijų realybę: karjeros tema metiniame pokalbyje kartais lieka vos kelioms minutėms tarp praėjusių rezultatų ir naujų tikslų. Jei su tiesioginiu vadovu žmogus nesijaučia saugiai, organizacijoje turi atsirasti kita vieta pokalbiui - mentorystė, karjeros konsultacija, koučingas, darbo šešėliavimas ar kita augimą palaikanti praktika.

Linas Dungveckis į tą pačią temą pažvelgė iš organizacijos ir verslo perspektyvos. Jo mintis aštresnė: nei vadovas, nei organizacija neprivalo suplanuoti žmogui karjeros. Tačiau investuoti į žmonių augimą organizacijai dažnai tiesiog apsimoka.

„Iš organizacijos pusės tai nėra privaloma, bet labai dažnai apsimoka. Daugumai organizacijų apsimoka ugdyti žmones viduje.“ - Linas Dungveckis

„Žmogaus perspektyvoje - kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Daugiau investuosi, geriau dirbsi, geriau gyvensi.“ - Linas Dungveckis

Diskusijoje nuskambėjo ir svarbus kontrargumentas: jei organizacija jau darbo skelbime žada žmogui augimą, karjeros galimybes ir pokalbius, toks pažadas sukuria atsakomybę. Kitaip tariant, darbuotojo karjera nėra darbdavio nuosavybė, bet pažadėta augimo aplinka negali likti tik employer branding fraze.

Kuo mentorystė padeda keičiant karjerą?

Mentorystė ypač vertinga tada, kai žmogus nenori visų sprendimų priimti vienas. idialogue mentorystės užklausose matyti, kad žmonės ieško ne tik žinių ar įgūdžių: daliai jų reikia išorinio požiūrio, sprendimo pasitikrinimo ir žmogaus, kuris padėtų į situaciją pažvelgti iš šalies.

„Žmogui ne visada reikia daugiau informacijos – kartais reikia pagalbos ją paversti sprendimu.“ - Saulius Alksnis

Mentorius neturėtų nuspręsti, ar žmogui mesti darbą, kokią profesiją pasirinkti ar kada rizikuoti. Jo vertė yra paskolinti savo patirtį, padėti pamatyti akląsias zonas, patikrinti prielaidas ir leisti saugiau susipažinti su kita profesine kryptimi dar prieš priimant didelį sprendimą.

Tai ką daryti, jei nori keisti karjerą, bet nežinai į ką?

Nepradėti nuo didžiausio sprendimo. Pirmiausia įvardyti, kas dabartinėje situacijoje nebetinka. Tada atskirti norą pabėgti nuo problemos nuo noro judėti konkrečios krypties link. Galiausiai - tikrinti kryptį realiais mažais eksperimentais ir kalbėtis su žmonėmis, kurie gali suteikti kitą perspektyvą.

Karjeros konsultacija gali padėti susidėlioti klausimus ir kryptį. Karjeros patarimai - pamatyti galimus kitus žingsnius. Mentorystė - pasitikrinti juos su žmogumi, kuris jau turi patirties ten, kur tu dar tik svarstai eiti.

Didžiausia karjeros įtampa nebūtinai yra „likti ar išeiti“. Ji prasideda tada, kai jau žinai, kad nebenori taip, kaip yra dabar, bet dar nežinai, kaip nori vietoj to.

Parengta pagal 2026-09-08 HR klubo „Gerosios praktikos“ diskusiją „Didžiosios šių dienų karjeros įtampos: ką išgyvena darbuotojai ir ką mato organizacijos?“ bei joje pristatytus idialogue karjeros pokyčio testo ir mentorystės užklausų duomenis.