Neringa Sendriūtė

2025.09.09

IT darbo rinkos permainos: kaip išlikti patraukliu kandidatu?

Technologijų sektorius, ilgą laiką buvęs sparčiausio augimo ir galimybių sinonimu, šiandien išgyvena transformaciją. Ekonominis neapibrėžtumas, dirbtinio intelekto (DI) įtaka ir besikeičiantys darbdavių lūkesčiai kuria naują realybę tiek ieškantiems darbo, tiek siekiantiems karjeros aukštumų.

Kaip šiandien atrodo IT rolių rinka ir kokių savybių reikia, norint joje ne tik išgyventi, bet ir klestėti? Įžvalgomis dalijasi OBDeleven talentų pritraukimo partnerė bei „idialogue“ mentorė Radvilė Ruzaitė.

 

IT rinkos realybė: nauji lūkesčiai kandidatams

 

Nors technologijų rinka ir toliau išlieka itin konkurencinga, pasak Radvilės, ją papildomai veikia keli esminiai veiksniai: įmonių optimizacijos procesai ir DI įtaka, keičianti specialistų paklausą. Šie pokyčiai tiesiogiai paveikė ir darbdavių lūkesčius.

„Vis daugiau įmonių ieško ne tik techninių įgūdžių, bet ir ypatingai gero gebėjimo prisitaikyti, dirbti komandoje, mokytis greitai“, – pabrėžia ji. Dėl to kandidatai šiandien susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais:

  • Padidėjusia konkurencija, kurią aštrina ir tarptautinių kandidatų antplūdis.
  • Aukštesniais darbdavių lūkesčiais. Įmonės tikisi, kad naujas darbuotojas vertę pradės kurti beveik iš karto, todėl ypač vertinamas savarankiškumas ir praktinės žinios.

 

Ar „junior“ era baigėsi?

 

Šie sugriežtėję lūkesčiai ir siekis gauti greitą vertę bene ryškiausiai atsispindi pradedančiųjų specialistų rinkoje, kur pastebima mažėjanti „junior“ pozicijų paklausa. R. Ruzaitė patvirtina, kad tai tiesa.

„Daug įmonių šiuo metu mažina riziką ir renkasi samdyti labiau patyrusius specialistus, kurie gali greičiau generuoti vertę. Ekonominis spaudimas verčia organizacijas veikti efektyviau, o tai mažina jų gebėjimą ir norą investuoti į darbuotojus, kuriems dar reikia daug ugdymo“, – aiškina mentorė.

Prie to prisideda ir automatizacija bei DI, kurie perima dalį paprasčiausių užduočių, anksčiau patikėtų jaunesniesiems kolegoms. Vis dėlto, viltis nemiršta. Anot R. Ruzaitės, augantys startuoliai ir į ateitį žvelgiančios įmonės vis dar ieško motyvuotų ir potencialo turinčių pradedančiųjų.

 

Į ką iš tiesų dabar žiūri atrankų specialistas?

 

Tokiomis sąlygomis, kai net ir patyrę specialistai susiduria su aukštesniais reikalavimais, o pradedantiesiems startuoti darosi vis sunkiau, natūraliai kyla klausimas – kaip tuomet išsiskirti? 

Radvilė atskleidžia, kad techniniai įgūdžiai tebėra bilietas į darbo pokalbį, tačiau lemiamu veiksniu tampa visai kiti dalykai:

  • Kultūrinis atitikimas: ar kandidato vertybės ir darbo stilius dera su komandos dvasia?
  • Mokymosi gebėjimai: ar žmogus rodo iniciatyvą domėtis naujovėmis, investuoja į savo tobulėjimą ir moka reflektuoti patirtį?
  • Mąstymo būdas: kaip kandidatas sprendžia problemas, kaip argumentuoja savo sprendimus ir kaip komunikuoja sudėtingas idėjas?

„Projektai „už darbo ribų“ – open-source kontribucijos, asmeniniai projektai, mentorystė – taip pat yra puikus būdas parodyti savo aistrą, motyvaciją ir iniciatyvą“, – pataria ji.

 

Kaip susikurti tvaresnę karjerą IT srityje?

 

R. Ruzaitė pripažįsta, kad suprasti, į ką šiandien fokusuojasi atrankų specialistai, yra pirmasis žingsnis. Visgi, norint užsitikrinti ilgalaikį stabilumą, šias įžvalgas reikia paversti nuoseklia karjeros strategija. 

Čia išryškėja aiški mentorės žinutė – tau būtina tapti savo karjeros architektu – aktyviai ir sąmoningai ją projektuoti. Pasak Radvilės, šis procesas apima penkias esmines sritis:

  • Nuolatinis mokymasis: neapsiriboti naujausiomis technologijomis, o gilintis į fundamentalius IT architektūros ir sistemų dizaino principus.
  • Kūryba ir iniciatyva: rodyti aistrą sričiai per asmeninius projektus, net jei jie nedideli.
  • Vertės komunikavimas: gebėti aiškiai pristatyti, ką darai, kodėl tai svarbu ir kokią vertę kuri.
  • Ryšių kūrimas: aktyviai dalyvauti profesinėse bendruomenėse, ieškoti mentorių ir bendrauti su kolegomis.
  • „Meta įgūdžių“ lavinimas: stiprinti gebėjimą mokytis, prisitaikyti ir reflektuoti savo patirtį.

Šiame sąmoningo karjeros konstravimo kelyje, pabrėžia R. Ruzaitė, mentoriaus vaidmuo tampa ypač svarbus. Jis veikia ne kaip atsakymų šaltinis, o kaip kritinį mąstymą ir refleksiją skatinantis partneris. 

Būtent tokį augimą per klausimus, o ne paruoštus patarimus, ji siekia kurti ir savo mentorystės sesijose, kad mentee susiformuotų autentišką ir ateities iššūkiams atsparų profesinį kelią.

Jei to sieki ir tu, drąsiai kviesk Radvilę mentorystei idialogue platformoje.

 

Prisijunk prie idialogue!

Dalintis Facebook

Neringa Sendriūtė

Tobulėjimui
Neringa Sendriūtė Praktinis patarimas
O kas, jei karjera nėra tvarkingas projektas?
Sulaukiau žinutės: „Mano CV gana spalvingas. Gal tau bus įdomu išgirsti mano istoriją?“. Būtent taip ir susitikau su idialogue mentore Jurgita Babilčiūte, kurios gyvenimo aprašymas yra tik oficiali versija, o tikroji istorija tik dabar bus papasakota.  P.S. šios karjeros istorijos moralas glūdi straipsnio pabaigoje – tikiuosi, iki ten nukaksi.
Skaityti toliau
Neringa Sendriūtė Praktinis patarimas
Karjeros sėkmę lemiantys įpročiai: kas iš tiesų skiria jus nuo „high-performerio“?
Pamirškite karjeros laiptus. Šiandienos profesionalas juda ne aukštyn, o pirmyn ir kryptį renkasi pats. Būtent šioje laisvėje ir neapibrėžtume išryškėja tie, dėl kurių konkuruoja visos organizacijos – vadinamieji „high-performeriai“. Jie ne laukia galimybių, o jas kuria patys. 
Skaityti toliau
Neringa Sendriūtė Augimui
Mentorystės programa nėra „priedas“ prie algos, tai organizacijos strateginė branda
Mentorystės buvimas ar nebuvimas organizacijoje brėžia ryškią liniją. Vienoje pusėje – įmonės, kurios darbuotojus mato kaip kaštų eilutę. Kitoje – organizacijos, kurios supranta sinergijos vertę. Tai, kad 84 % „Fortune 500“ sąrašo įmonių turi mentorystės programas, nėra atsitiktinumas ar mados vaikymasis. Tai yra brandos ženklas, klausimas tik: ar jūsų organizacija jau pasiekė šį lygį?
Skaityti toliau