Neringa Sendriūtė

2025.09.09

Kaip rasti darbą IT srityje? Įgūdžiai, kurių ieško darbdaviai

Technologijų sektorius, ilgą laiką buvęs sparčiausio augimo ir galimybių sinonimu, šiandien išgyvena transformaciją. Ekonominis neapibrėžtumas, dirbtinio intelekto (DI) įtaka ir besikeičiantys darbdavių lūkesčiai kuria naują realybę tiek ieškantiems darbo, tiek siekiantiems karjeros aukštumų.

Kaip šiandien atrodo IT rolių rinka ir kokių savybių reikia, norint joje ne tik išgyventi, bet ir klestėti? Įžvalgomis dalijasi OBDeleven talentų pritraukimo partnerė bei „idialogue“ mentorė Radvilė Ruzaitė.

 

IT rinkos realybė: nauji lūkesčiai kandidatams

 

Nors technologijų rinka ir toliau išlieka itin konkurencinga, pasak Radvilės, ją papildomai veikia keli esminiai veiksniai: įmonių optimizacijos procesai ir DI įtaka, keičianti specialistų paklausą. Šie pokyčiai tiesiogiai paveikė ir darbdavių lūkesčius.

„Vis daugiau įmonių ieško ne tik techninių įgūdžių, bet ir ypatingai gero gebėjimo prisitaikyti, dirbti komandoje, mokytis greitai“, – pabrėžia ji. Dėl to kandidatai šiandien susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais:

  • Padidėjusia konkurencija, kurią aštrina ir tarptautinių kandidatų antplūdis.
  • Aukštesniais darbdavių lūkesčiais. Įmonės tikisi, kad naujas darbuotojas vertę pradės kurti beveik iš karto, todėl ypač vertinamas savarankiškumas ir praktinės žinios.

 

Ar „junior“ era baigėsi?

 

Šie sugriežtėję lūkesčiai ir siekis gauti greitą vertę bene ryškiausiai atsispindi pradedančiųjų specialistų rinkoje, kur pastebima mažėjanti „junior“ pozicijų paklausa. R. Ruzaitė patvirtina, kad tai tiesa.

„Daug įmonių šiuo metu mažina riziką ir renkasi samdyti labiau patyrusius specialistus, kurie gali greičiau generuoti vertę. Ekonominis spaudimas verčia organizacijas veikti efektyviau, o tai mažina jų gebėjimą ir norą investuoti į darbuotojus, kuriems dar reikia daug ugdymo“, – aiškina mentorė.

Prie to prisideda ir automatizacija bei DI, kurie perima dalį paprasčiausių užduočių, anksčiau patikėtų jaunesniesiems kolegoms. Vis dėlto, viltis nemiršta. Anot R. Ruzaitės, augantys startuoliai ir į ateitį žvelgiančios įmonės vis dar ieško motyvuotų ir potencialo turinčių pradedančiųjų.

 

Į ką iš tiesų dabar žiūri atrankų specialistas?

 

Tokiomis sąlygomis, kai net ir patyrę specialistai susiduria su aukštesniais reikalavimais, o pradedantiesiems startuoti darosi vis sunkiau, natūraliai kyla klausimas – kaip tuomet išsiskirti? 

Radvilė atskleidžia, kad techniniai įgūdžiai tebėra bilietas į darbo pokalbį, tačiau lemiamu veiksniu tampa visai kiti dalykai:

  • Kultūrinis atitikimas: ar kandidato vertybės ir darbo stilius dera su komandos dvasia?
  • Mokymosi gebėjimai: ar žmogus rodo iniciatyvą domėtis naujovėmis, investuoja į savo tobulėjimą ir moka reflektuoti patirtį?
  • Mąstymo būdas: kaip kandidatas sprendžia problemas, kaip argumentuoja savo sprendimus ir kaip komunikuoja sudėtingas idėjas?

„Projektai „už darbo ribų“ – open-source kontribucijos, asmeniniai projektai, mentorystė – taip pat yra puikus būdas parodyti savo aistrą, motyvaciją ir iniciatyvą“, – pataria ji.

 

Kaip susikurti tvaresnę karjerą IT srityje?

 

R. Ruzaitė pripažįsta, kad suprasti, į ką šiandien fokusuojasi atrankų specialistai, yra pirmasis žingsnis. Visgi, norint užsitikrinti ilgalaikį stabilumą, šias įžvalgas reikia paversti nuoseklia karjeros strategija. 

Čia išryškėja aiški mentorės žinutė – tau būtina tapti savo karjeros architektu – aktyviai ir sąmoningai ją projektuoti. Pasak Radvilės, šis procesas apima penkias esmines sritis:

  • Nuolatinis mokymasis: neapsiriboti naujausiomis technologijomis, o gilintis į fundamentalius IT architektūros ir sistemų dizaino principus.
  • Kūryba ir iniciatyva: rodyti aistrą sričiai per asmeninius projektus, net jei jie nedideli.
  • Vertės komunikavimas: gebėti aiškiai pristatyti, ką darai, kodėl tai svarbu ir kokią vertę kuri.
  • Ryšių kūrimas: aktyviai dalyvauti profesinėse bendruomenėse, ieškoti mentorių ir bendrauti su kolegomis.
  • „Meta įgūdžių“ lavinimas: stiprinti gebėjimą mokytis, prisitaikyti ir reflektuoti savo patirtį.

Šiame sąmoningo karjeros konstravimo kelyje, pabrėžia R. Ruzaitė, mentoriaus vaidmuo tampa ypač svarbus. Jis veikia ne kaip atsakymų šaltinis, o kaip kritinį mąstymą ir refleksiją skatinantis partneris. 

Būtent tokį augimą per klausimus, o ne paruoštus patarimus, ji siekia kurti ir savo mentorystės sesijose, kad mentee susiformuotų autentišką ir ateities iššūkiams atsparų profesinį kelią.

Jei to sieki ir tu, drąsiai kviesk Radvilę mentorystei idialogue platformoje.

 

Prisijunk prie idialogue!

Dalintis Facebook

Neringa Sendriūtė

Tobulėjimui
Neringa Sendriūtė Praktinis patarimas
Ką gali pasiūlyti organizacija, kai darbuotojas atsiduria profesinio kelio abejonėse?
Organizacijoms gana lengva reaguoti į aiškiai apibrėžtą darbuotojo poreikį. Jei trūksta kompetencijų, galima pasiūlyti mokymus, o jei turima per daug užduočių, galima kalbėtis apie prioritetus ir darbo krūvį.  Tačiau ką pasiūlyti darbuotojui, kuris svarsto: „Ar aš noriu būti vadovu?“ arba „Kodėl pasiekęs tai, ko siekiau, vis tiek nesijaučiu savo vietoje?“.
Skaityti toliau
Neringa Sendriūtė Augimui
Kokia yra „A-lygio“ darbuotojų pritraukimo formulė?
Verslo pasaulyje terminas „A-lygio žaidėjas“ naudojamas dosniai. Organizacijos nori tokius žmones pritraukti, vadovai - turėti savo komandose, o patys specialistai - jais tapti.  Apie tai, kokius žmones galime vadinti „A-lygio“ darbuotojais ir ką organizacija turi pasiūlyti, kad jie norėtų joje likti, kalbamės su „Luminor“ lėšų valdymo skyriaus vadove Veslava Aganauske bei „idialogue“ mentore ir personalo valdymo eksperte Aida Kundrotė.
Skaityti toliau
Monika Alksnė Augimui
Noriu keisti karjerą. Bet į ką?
Karjeros pokytis šiandien retai prasideda nuo aiškaus atsakymo. Dažniau - nuo įtampos: dabartinėje vietoje jau ankšta, bet dar neaišku, kur judėti toliau. Būtent todėl karjeros konsultacija, geri karjeros patarimai ir mentorystė tampa ne „atsakymo davimu“, o būdu susikurti aiškumą.
Skaityti toliau