2025.08.05
Senasis karjeros modelis, kuriame vieno diplomo pakakdavo visam gyvenimui, negrįžtamai liko praeityje. Šiandienos pasaulis sukasi greičiu, kurio anksčiau neįsivaizdavome, ir tai patvirtina faktai.
Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2023“ skelbia aiškią prognozę: per artimiausius penkerius metus bus paveikta net 44% esminių darbuotojo įgūdžių. Tai reiškia, kad beveik pusė to, ką šiandien laikote savo profesine verte, netrukus taps nebeaktualu.
Ką tai reiškia kiekvienam iš mūsų? Tai reiškia, kad profesinio įgūdžio vertė sensta greičiau nei bet kada anksčiau, o jo „pusėjimo trukmė“ (angl. half-life) kai kuriose srityse sutrumpėjo iki mažiau nei 5 metų. Akivaizdi pirmoji išvada – norint išlikti sėkmingam, nuolatinis mokymasis tapo ne privalumu, o profesinės higienos norma.
Nesimokyti šiandien reiškia sąmoningai rinktis ateitį, kurioje bus vis sunkiau rasti gerai apmokamą darbą, nes geriausias pozicijas užims tie, kurių kompetencijos atitiks rinkos poreikius.
Tačiau šis sprendimas yra tik pusė lygties. Kaip pritaikyti naujas žinias aplinkoje, kuri pati nuolat keičiasi? Kaip atsirinkti, kurios žinios svarbiausios, kai viskas aplink atrodo prioritetiška? Kaip išlaikyti kryptį ir nepasiduoti baimei, kai ateitis neaiški?
Būtent čia atsiskleidžia antroji sėkmės formulės dalis. Šalia poreikio nuolat atnaujinti savo „techninę įrangą“ (t.y. žinias), atsirado dar didesnis poreikis turėti patyrusį vedlį – mentorių. Tai žmogus, kuris padeda naviguoti chaose: atskirti signalą nuo triukšmo ir pritaikyti teoriją konkrečiai situacijai.
„Jei nuolatinis mokymasis yra būdas išlikti žaidime, tai mentorius – būdas tą žaidimą laimėti”, – teigia nemokamos karjeros mentorystės platformos „idialogue” įkūrėjas S. Alksnis.
„Stebėdami šimtus mentorystės porų „idialogue“ platformoje, matome vieną universalų dėsnį: didžiausias augimas prasideda tada, kai žmogus pamato savo akląsias zonas,“ – tvirtina S. Alksnis.
„Net ir patys gabiausi specialistai ateina su tam tikrais įpročiais, kurių patys nemato. Mentorius tampa veidrodžiu, kuris, remdamasis patirtimi, o ne kritika, parodo, kas stabdo žmogaus progresą ir karjeros augimą.
Tai yra pirmasis ir dažnai pats paveikiausias „aha!“ momentas, kurį fiksuojame, tačiau tai yra tik pusė istorijos,“ – tęsia S. Alksnis, remdamasis platformos sėkmės istorijomis.
„Bene didžiausią vertę, kurią nuolat matome „idialogue“, mentorius sukuria kaip psichologinis užnugaris.
„Apsimetėlio sindromas“ (angl. imposter syndrome) yra epidemija ir tai yra tie pavyzdžiai, kuomet talentingi specialistai nedrįsta imtis projekto, kol mentorius nepasako tų kelių paprastų žodžių: „Aš buvau tavo vietoje ir žinau, kad tu turi tai, ko reikia“.
Šis patvirtinimas iš patyrusio žmogaus yra neįtikėtinai galingas kuras, leidžiantis peržengti vidines baimes. Kai žmogus įgyja pasitikėjimo, jo augimo tempas keičiasi iš esmės. Tai matome vėl ir vėl,“ – aiškina „idialogue“ įkūrėjas.
„Be to, mentorius, skirtingai nei bendrinė literatūra ar mokymai, duoda patarimą, pritaikytą konkrečiai žmogaus situacijai. Jis padeda „nukirsti kampus“ ir nešvaistyti laiko neveiksmingiems sprendimams.
Būtent todėl statistika, rodanti, kad mentorių turintys žmonės kyla karjeros laiptais 5 kartus greičiau, mūsų praktikoje atrodo visiškai natūrali. Mes tai matome realiu laiku“, – sako S. Alksnis.
Galime daryti išvadą, kad sėkmingiausi profesionalai savo karjerą mato ne kaip linijinį kelią nuo taško A iki taško B, o kaip nuolatinį augimo ciklą. Šis modelis užtikrina eksponentišką, o ne lėtą linijinį progresą, nes kiekviena patirtis tampa pagrindu naujoms žinioms.
Ateities karjeros augimo modelis atrodo taip: mokymasis (įgyjamos naujos teorinės žinios) → taikymas su mentoriumi (žinios testuojamos realybėje, gaunant palaikymą) → grįžtamasis ryšys (kartu su mentoriumi analizuojami rezultatai, sėkmės ir klaidos) → naujas mokymosi poreikis (identifikuojama, kokių žinių trūksta toliau, ir ciklas kartojasi).
Profesionalai, kurie sąmoningai taiko šį modelį, ne tik išliks konkurencingi – jie taps savo srities lyderiais, nes jų augimo tempas bus nepalyginamai didesnis nei tų, kurie bando pasikliauti tik vienu iš šių elementų.
„Ateities karjera priklauso ne tiems, kas daugiausiai žino, ir ne tiems, kas daugiausiai patyrė, o tiems, kas sugeba greičiausiai ir efektyviausiai sukti šį augimo ciklą.
Klausimas nebėra „ar verta mokytis ir turėti mentorių?“. Klausimas yra „ar galite sau leisti prabangą likti stovėti vietoje, kol visas profesinis pasaulis juda į priekį?“.“ – klausiančiai apibendrina S. Alksnis.
Neringa Sendriūtė