Kaip mentorystė padeda specialistui, išaugusiam savo batus?

Įsivaizduokite, kad visą gyvenimą vaikščiojote su viena pora batų, tačiau vieną dieną pajutote – batai tapo per maži. Ką daryti? Pirkti naujus, perkonstruoti senus ar dar pakentėti? 

Būtent tokioje kryžkelyje atsidūrė Miglė Dembinskienė, Telia B2B pardavimų komandos vadovė, kai po 10 metų pardavimų srityje pajuto, kad metas pokyčiams. „Nė velnio aš nežinojau, kur eiti”, – su nuoširdžiu atvirumu pripažino Miglė ant Guide & Grow konferencijos scenos.

Mentorystė – saugi erdvė karjeros pokyčiams

„Tas klausimas, kai tu kažko nežinai, asocijuojasi su silpnybe, bent jau tuo metu man taip atrodė”, – prisimena Miglė, atkurdama savo vidinį monologą. 

Ji pasakoja, kaip ilgai svarstė, kam galėtų atverti šį pažeidžiamumą. „Norėjau šiek tiek pažįstamo žmogaus, kuriam aš galėčiau atvirai įgarsinti tuos nepatogius klausimus – kur man eiti toliau? Ką daryti su savo karjera? Ar esu pakankamai gera?”

Ji intuityviai suprato, ką šiandien patvirtina ir karjeros psichologijos tyrimai – kad pereinamieji laikotarpiai karjeroje reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir emocinio palaikymo. 

Taip savo mentoriumi ji pasirinko Gediminą Šarkaną – kolegą bei Telia vidutinio ir stambaus verslo pardavimų skyriaus vadovą. 

„Mano koučingo patirtis man padėjo sukurti tinkamą santykį, pademonstravo empatiją ir aplinką, kurioje galima kalbėti be baimės”, – pasakoja Gediminas, reflektuodamas savo mentoriaus patirtį. Kartu jis atskleidžia subtilų mentorystės meną:

„Su mentoriaus role kartais ateina noras patarti, nurodyti kryptį, bet juk svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp vedimo ir sekimo paskui mentee norus. 

Mentorius turi sukurti saugią erdvę, kurioje žmogus gali išbandyti savo pačio idėjas, suklysti, suabejoti, bet vis dar jausti, kad jis yra vertinamas ir remiamas. Svarbu užtikrintai ir empatiškai leisti žmogui pasirinkti ir nesudėti per didelio svorio į savo pavyzdžius ir patarimus.”

Šis saugios erdvės fenomenas ypač svarbus, kai specialistas „išauga savo batus” – momentas, kai profesinė tapatybė išgyvena transformaciją. 

Organizacinės psichologijos tyrimai rodo, kad tokiose situacijose žmonės pereina per keletą etapų: pradinį diskomfortą ir nežinomybės baimę, svyravimą tarp senojo ir naujojo savęs, ir galiausiai – naujos profesinės tapatybės integraciją.

Miglės atvejis iliustruoja, kaip mentorius gali tapti tuo stabiliu ramsčiu šiame chaotiškame procese. „Kai išaugi savo poziciją, karjerą ar net profesiją, pradedi abejoti savo sprendimais, kompetencijomis, ką tu iš tikrųjų nori veikti.”

Mentorius padės peržengti nepatogumo slenkstį

„Mes visi trokštame, kad pasaulis transformuotųsi pagal mūsų norus, bet kai ateina metas keistis patiems, staiga atsiranda tūkstantis priežasčių sustoti komforto prieangyje.

Ir taip mes visi, tarsi užkerėti, tiesiame rankas į naują poziciją, naują titulą, aukštesnį atlygį, bet kojos atsisako žengti iš tos pažįstamos teritorijos, kur esame ekspertai, į nežinios lauką, kur vėl tapsime naujokais”, – atskleidžia G. Šarkanas.

Jo akys susiaurėja, kai jis priduria: „Mentorystė – tai tarsi ranka, padedanti žengti per tą slenkstį, už kurio prasideda tikrasis augimas”. Gediminas išskiria kelis esminius būdus, kaip mentorystė padeda specialistams peržengti šią nekomforto ribą.

„Visų pirma, mentorius suteikia saugų atspindį – veidrodį, kuriame galima pamatyti ne tik savo profesines stiprybes, bet ir užslėptus talentus ar polinkius. Kartais mes patys nematome savo potencialo naujose srityse, nes esame užstrigę sėkmingos, bet ribojančios patirties rėmuose”, – aiškina jis. 

Antra, mentorystė padeda įveikti baimę suklysti. „Kai esi ekspertas, pripratęs visada žinoti atsakymus, naujos srities nežinomybė gali būti paralyžiuojanti, – tęsia Gediminas, – Mentorius primena, kad mokymasis yra cikliškas procesas – visi kada nors pradėjo kaip naujokai ir tai yra natūrali augimo dalis.”

Trečia, mentorystė suteikia struktūrą pereinamajam laikotarpiui. „Kai žmogus jaučia, kad išaugo savo poziciją, bet dar nėra aiškios krypties, mentorius padeda sukurti „laiptelius” – tarpinius žingsnius, kurie saugiai tyrinėti leidžia naujas galimybes nenušokant nuo skardžio iš karto”, – paaiškina jis.

Karjeros psichologė Laura Westman savo tyrimuose pabrėžia, kad perėjimas iš vienos profesinės tapatybės į kitą dažnai yra lydimas tarpinės fazės, kai žmogus jau nebėra kas buvo, bet dar netapo tuo, kuo bus. Būtent šioje fazėje, teigia ji, mentoriaus vaidmuo tampa kritiškai svarbus.

„Ketvirta, ir galbūt svarbiausia, mentorystė legitimizuoja perėjimą, – sako Gediminas, – Kai pripažintas profesionalas suteikia tau leidimą abejoti, klysti ir keistis, tai suteikia savotišką socialinį leidimą išeiti iš dabartinio vaidmens.”

Miglė prisimena šio proceso transformuojantį poveikį: „Su Gediminu galėjau atvirai pripažinti, kad nebežinau savo profesinio kelio. Tai buvo tarsi atpalaiduojantis iškvėpimas po ilgo kvėpavimo sulaikymo. Nuo to momento prasidėjo tikrasis atradimų kelias.”

Viskas sukasi aplink drąsa išlipti iš komforto batų

Kartais turime išdrįsti išaugti senus, patogius batus, kad atrastume tikrąjį savo kelią – šią metaforą galima išskaityti tarp Gedimino ir Miglės istorijos eilučių.

Miglės kelionė iš pardavimų pasaulio į visiškai netikėtą customer experience sritį primena drąsų šuolį į nežinomybę, kurį ji sugebėjo atlikti, vedama mentoriaus rankos.

„Aš niekada negalvojau, kad ši sfera man patiks, man tiks ir man seksis taip puikiai”, – prisipažįsta ji, atskleisddama, kaip mentorystė gali ne tik padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus, bet ir atrasti visiškai naujus talentus bei galimybes, apie kuriuos net nesvajojome.

Gediminas, savo ruožtu, pažymi, kad mentorystė „atsiranda natūraliai” – tarsi pats gyvenimas pateiktų mums mentorių tada, kai esame pasiruošę išmokti kažką nauja. Tačiau tikrasis menas slypi subtilioje pusiausvyroje: nenorėti labiau už patį mentee, bet kartu turėti drąsos vesti jį nežinomais takais.

Tikroji mentorystės magija įvyksta tada, kai susilieja du elementai: žinios ir pokytis. Pirmasis be antrojo lieka tik teoriniu konstruktu, o antrasis be pirmojo – blaškymusi be krypties. Tačiau kartu jie tampa galinga jėga, transformuojančia ne tik karjeras, bet ir gyvenimus.

Tad jei kada pajusite, kad jūsų profesiniai ar asmeniniai „batai” tapo per maži – apsidairykite. Galbūt šalia jau yra žmogus, pasirengęs tapti jūsų mentoriumi šioje kelionėje į nežinomybę. Arba gal tai jūs esate pasirengę ištiesti ranką tam, kuris dar tik dairosi naujo kelio.