Darija Tonkich

2022.08.09

Dažniausiai pasitaikančios klaidos, trukdančios sąmoningam laiko valdymui

Šiandien yra įprasta teikti patarimus (tips&tricks) kaip geriau valdyti savo laiką, tačiau keliais patarimais išties pasinaudojote? Kiek procentų iš to, ką girdėjote ar skaitėte per pastaruosius metus, vis dar taikote? 

Tiesą sakant, laiko valdymas išties yra labai naudingas įgūdis ir nesuklysiu pavadindama jį įpročiu. O kaip ir bet kuriam įpročiui susiformuoti, geram laiko valdymo įgūdžiui reikia laiko bei kelių būtinųjų faktorių. Tad idialogue Mentorė Darija Tonkich atkreipia dėmesį į tai, kas mums trukdo sąmoningai valdyti savo laiką.

 

Pamirštame savo KODĖL

Dar vienas patarimas, dar vienas straipsnis, bet ne veltui yra sakoma, kad mes neklausome patarimų, kurių neprašome. Tad, kai išgirsite dar vieną įdomią mintį ar patarimą, sustokite minutei ir pagalvokite (o dar geriau užsirašykite), kodėl tai gera mintis ir kodėl ji naudinga būtent man. Rodos, savaime suprantama, kam čia dar atskirai įsivardinti? Bet tai yra būtina sąmoningo veiksmo dalis mūsų smegenims ir daugeliu atveju šis žingsnis yra būtinas.

 

Praleidžiame stebėjimo stadiją

Daugelis žino, kad norint ką nors pagerinti, reikia turėti atspirties tašką – pradinius duomenis. Tas pats galioja ir laiko valdymui. Norėdami tai daryti sąmoningai, turime pradėti nuo stebėjimo. Stebėjimas padės įvertinti esamą laiką atskirų užduočių vykdymui bei įsivardinti kokius veiksmus atliekame. Žinoma, surinkus duomenis reikia nepamiršti pasidaryti išvadas ir išsikelti tikslus.

 

„Nepasimatuojame” patarimo

Tikiu, kad visi esate girdėję patarimą dienos darbus pradėti nuo „varlės valgymo”, t.y., sunkiausių ir nemaloniausių užduočių atlikimo ryte. Tačiau mes visi skirtingi ir jeigu esate profesionalaus sportininko tipo laiko valdytojas, manau, kad įgyvendinti tokį patarimą bus gana lengva, tačiau jeigu esate tik mėgėjas – tai tolygų dalyvauti varžybose be apšilimo. O kas jeigu jūsų produktyviausias laikas yra po pietų – kaip tuomet? Taigi kiekvieną patarimą verta „pasimatuoti” ir sąmoningai įsivardinti kas jame jums tinka, kas nelabai ir ką būtent norite išbandyti.

 

Bandome suvalgyti „dramblį”

Dramblys – metafora, padedanti mums įsisamoninti, kad norime apimti daugiau, nei galime tuo metu pakelti. Tad pagrindinė įžvalga – dramblys valgomas gabaliukais. Taip ir su laiko valdymu – naujus metodus reikia įvedinėti po kelis, o ne bandyti keisti visą savo dienotvarkę ir senus įpročius vienu metu. Trumpu laikotarpiu tai gali suveikti, tačiau po kurio laiko grįšime prie senų įpročių.

 

Nepašaliname trikdžių

Kiek ir kokių trikdžių turime gali padėti identifikuoti stebėjimas, tačiau dar svarbiau – ką su jais darome. Pavyzdžiui, jeigu nutariame pradėti taikyti pomodoro techniką, tačiau niekam apie tai nepasakome ir nesiimame jokių priemonių būti netrukdomiems, mūsų pastangos yra pasmerktos žūti.

 

Neužsitikriname palaikymo

Žmonės turi mažai valios, todėl mums būtinas palaikymas ir atskaitomybė prieš kitą. Nenoras pasirodyti bevaliu yra tam tikras vidinis motyvatorius, kuriuo turime pasinaudoti. Tad kaip ir kitų įpročių atveju, nepamirškite ieškoti bendraminčių, nes dviese siekti pokyčių visada yra linksmiau.

 

Nepamatuojame progreso

Pamenate straipsnio pradžioje minėta stebėjimą? Jį verta daryti ir įpročių formavimo eigoje, nes tuomet gauname natūralų progreso matavimą. Nematydami progreso, po kurio laiko, tikėtina, norėsime viską mesti.

 

Nešvenčiame pergalių

Visi esate girdėję apie dopaminą – laimės ir motyvacijos hormoną. Jis gaminasi tuomet, kai mums pavyksta pasiekti tai, ką užsibrėžėme, ir tai dar viena priežastis valgyti dramblį mažais gabaliukais. Būtina užfiksuoti laimėjimą, tad sąrašiukas su mažais pasilepinimais ar šventimais yra tai, kas gali mums padėti.

 

Neskiriame laiko laiko planavimui

Paskutinė ir, mano manymu, pati svarbiausia klaida – kalendoriuje pamirštame skirti laiką laiko planavimui. Tad kaip valdysime laiką, jeigu neskiriate tam laiko? Pradžioje laiko, tikėtina, skirsite daugiau, tačiau norint, kad tai būtų efektyvu, patariu šiam darbui skirti iki 15 minučių ir tai daryti vakarais, kad viskas susigulėtų galvoje ir rytą galėtumėte pradėti darbingai.

 

Taigi klaidų pasitaiko visiems, tačiau svarbiausia yra tai, ką su tuo darome. Viena iš sąmoningumo taisyklių skelbia, kad mažiau yra daugiau, tad gal geriau pakeiskite arba pradėkite taikyti bent vieną laiko valdymo patarimą per mėnesį ir metų gale būsite įgyvendinę 12, vietoje to, kad kiekvieną mėnesį pabandytumėte pradėti taikyti 10 naujų patarimų ir metų gale būtumėte ten pat, kur esate šiandien.

Join idialogue!

Share Facebook

Darija Tonkich

For improvement
Neringa Sendriūtė Practical advice
The mindset of a stress expert. How do you find the calmness in the storm?
In order for him to be able to help others cope with their emotional challenges, he had to win his own internal fights. Today, Simonas Niedvaras carries not only the title of idialogue mentor, but also the role of a stress instructor, and Simonas's new book "The mindset of a stress expert" encouraged us to delve deeper into the topic of stress understanding and stress processing. In this article, Simonas shares his personal encounters with stress and practical insights on how to allow yourself to feel and act when feeling. In other words, how do you find the calmness in the storm?
Skaityti toliau
neringa Courses
Tarptautinės organizacijos tarptautinė mentorystės programa: ko Baltijos šalių vadovai gali pasimokyti vieni iš kitų
„Luminor“ banko Mokymų partnerė Danguolė Maslienė akcentuoja, kad sklandus vadovų bendradarbiavimas, komandiškumas ir lyderystės principų puoselėjimas yra svarbus ne tik dėl jų sklandaus ir sėkmingo darbo bei profesinio augimo, tačiau ir dėl sektino pavyzdžio formavimo darbuotojams. Jeigu mokosi ir auga vadovai, darbuotojai taip pat yra motyvuoti tobulėti.
Skaityti toliau
neringa Success story
Gerovės mentoriai: kaip jie prisideda prie darbuotojų ir organizacijos klestėjimo?
Pasak Agnės Gorpiničienės, kai kalbame apie darbuotojo emocinę sveikatą, svarbu suprasti, kad į darbą ateina ne funkcija, o žmogus. „Ar įmanoma pasamdyti tik vieną asmenybės dalį – jo žinias, bet ne visa kita, kas jį sudaro? Manau, kad ne. Ir jei mes renkamės pamatyti visą žmogų ir jį stiprinti, palaikyti, gauname kur kas didesnę vertę“, – įsitikinusi A. Gorpiničienė.
Skaityti toliau