Nord Security | Sportas darbo metu

Lietuvoje tokių įmonių vienetai – darbuotojų sveikata rūpinasi fizinės gerovės specialistai. Sužinok daugiau apie darbo galimybes pirmaujančioje ir inovatyvioje įmonėje, kurią rekomenduoja idialogue.

Įvairūs tyrimai rodo, kad bet koks fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik fizinę žmogaus savijautą, bet ir gerina emocinę būklę bei skatina protinę veiklą. Tokie žmonės yra sveikesni, produktyvesni ir laimingesni. Suprasdamas fizinio aktyvumo naudą, idialogue rekomenduojamas darbdavys ir globalius kibernetinio saugumo sprendimus kurianti įmonė „Nord Security“ viena pirmųjų Lietuvoje savo darbuotojams pasiūlė reguliarius sporto užsiėmimus. Juos darbo metu visiems norintiems nemokamai veda bendrovėje dirbantys fizinio aktyvumo specialistai. 

Vieni pirmųjų Lietuvoje

Paulius Paškevičius, „Nord Security“ fizinės gerovės komandos vadovas, kompanijos įkūrėjams Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui sekti Vakarų šalių kompanijų pavyzdžiu ir įkurti fizinio aktyvumo komandą pasiūlė prieš ketverius metus. Tuomet ši idėja Lietuvoje buvo naujiena.

„Populiarindamas fizinio aktyvumo darbo metu idėją Lietuvoje, ėmiau ieškoti įmonių, kurios būtų pakankamai didelės, novatoriškos ir suinteresuotos tokios veiklos atsiradimu. Taip susipažinau su „Nord Security“ įkūrėjais. Jie patys itin aktyviai sportuoja ir labai rūpinasi savo sveikata, todėl mano idėją įmonėje turėti nuosavą fizinės gerovės komandą palaikė. Ir štai jau 4 metai, kai darbuotojai darbo metu visiškai nemokamai gali dalyvauti įvairiuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose padedami čia dirbančių fizinės gerovės specialistų“, – pasakoja P. Paškevičius.

Sportuoja kas trečias

P. Paškevičiaus teigimu, fiziniai užsiėmimai kompanijoje išties populiarūs.

Darbuotojai gali rinktis iš kelių rūšių užsiėmimų, pavyzdžiui, tradicinių mankštų rytais, liemens stiprinimo, viso kūno arba mobilumo gerinimo treniruočių. Jos vyksta tiek Vilniuje ir Kaune esančiuose ofisuose, tiek nuotoliniu būdu. Vos paskelbus treniruočių tvarkaraštį ateinančioms savaitėms, jis iškart užsipildo norinčių dalyvauti pavardėmis.

Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 1000 įvairių sričių ekspertų. „Suskaičiavome, kad praėjusiais, 2021-ais, metais mūsų komandos organizuotuose užsiėmimuose ir konsultacijose dalyvavo kas trečias „Nord Security“ darbuotojas. Tai neįtikėtinai didelis skaičius žinant, kad pandemijos laikotarpiu daug darbuotojų dirbo iš namų“, – kalba P. Paškevičius.

Stabilų sportuojančių žmonių skaičių išlaikyti padėjo mišrių treniruočių organizavimas. „Pandemijos metu, dėl įvairių apribojimų ir darbo iš namų, pasikeitė biure ir namie sportuojančių žmonių santykis. Todėl priėmėme sprendimą organizuoti tiek kontaktines treniruotes, tiek nuotolinius sporto užsiėmimus. Įdomu tai, kad ne visi kolegos, mėgę sportuoti biure, norėjo tai daryti nuotoliniu būdu. Ir atvirkščiai – tie, kurie niekada anksčiau nebuvo prisijungę prie kontaktinių fizinio aktyvumo užsiėmimų, juos ėmė lankyti nuotoliniu būdu. Tai leido suprasti, kad norėdami paskatinti sportuoti kiek įmanoma daugiau kolegų, turime taikyti mišrų treniruočių modelį“, – pastebi P. Paškevičius.

Būtina dirbantiems sėdimą darbą

Sportinių užsiėmimų, konsultacijų ir kitų sveikatingumo iniciatyvų atsiradimą „Nord Security“ organizacijoje paskatino ne tik teigiamas vadovų požiūris į sportą, bet ir darbo pobūdis. Pasak P. Paškevičiaus, absoliuti dauguma įmonės darbuotojų dirba sėdimą darbą. Deja, tačiau toks darbas, remiantis „Lancet“ žurnale publikuoto tyrimo duomenimis, neigiamai veikia fizinę sveikatą. Todėl, norint kompensuoti žalą, patiriamą sėdint 8 valandas prie kompiuterio, svarbu bent vieną valandą per dieną skirti didesnio intensyvumo fizinei veiklai. Tai gali būti važiavimas dviračiu, bėgiojimas ar grupinės treniruotės. Taigi viena svarbiausių „Nord Security“ sveikatos gerovės specialistų užduočių yra darbuotojų fizinės sveikatos problemų sprendimas ir fizinio aktyvumo skatinimas.

„Sėdimas darbas daro didelę žalą darbuotojų sveikatai. Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad tiek „Nord Security“, tiek kitose įstaigose dirbantys žmonės dažniausiai skundžiasi kaklo, pečių ir nugaros skausmais. Visi jie atsiranda ilgą laiką sėdint prie kompiuterio. Todėl kolegas, patiriančius vienokius ar kitokius skausmus, kviečiame apsilankyti ir asmeninėse konsultacijose. Jų metu, išklausę nusiskundimus ir įvertinę fizinę būklę, paskiriame individualius pratimus ar kviečiame į grupines treniruotes, kurių metu dirbame su probleminėmis sritimis. Noriu pabrėžti, kad mūsų organizuojamos grupinės treniruotės skirtos ne tik tiems, kurie susiduria su sveikatos problemomis, bet absoliučiai visiems kompanijos darbuotojams, norintiems palaikyti fizinį aktyvumą darbo metu ir sumažinti sėdimo darbo daromą neigiamą įtaką“, – sako P. Paškevičius.

Jis pastebi, kad vis daugiau jaunų žmonių susiduria su sveikatos problemomis, kurios paprastai pasireiškia vyresniame amžiuje.

„Mūsų organizacija pagal amžių yra pakankamai jauna. Čia dirbančių darbuotojų amžiaus vidurkis – 30 metų. Iš šalies žvelgiant gali pasirodyti, kad tokiame amžiuje pradėti rūpintis sveikata yra dar truputį per anksti. Tačiau taip nėra. Tiek mokslinė literatūra, tiek mano asmeninė patirtis rodo, jog tam tikri fizinės sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nugaros skausmas, patiriamas vis jaunesniame amžiuje. Kuo anksčiau pastebėsime šias problemas ir pradėsime jas spręsti, tuo lengviau jas sutvarkysime. Jeigu negalavimas pastebimas dar ankstyvoje stadijoje, jam ištaisyti gali pakakti ir paprasto patarimo pasirąžyti, pakeisti sėdėjimo pozą ar atlikti keletą greitų ir nesudėtingų pratimų darbo vietoje. Ir priešingai – kuo ilgiau nekreipsime į negalavimus dėmesio tikėdamiesi, kad jie paprasčiausiai išnyks, tuo pasekmės sveikatai bus rimtesnės. Tokiu atveju gali prireikti kur kas ilgesnio fizinės sveikatos atstatymo periodo, kuris nebūtinai atneš trokštamų rezultatų“, – teigia P. Paškevičius.

Akivaizdi nauda

Norintiems pagerinti fizinę ir emocinę savijautą Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja bent 30 minučių kasdien arba 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla. Tai, pasak P. Paškevičiaus, ne tik pagerina širdies ir kraujagyslių darbą, kaulų ar raumenų būklę, bet ir sumažina perdegimo ar susirgimo depresija riziką.

„Užsiėmimų metu kolegos pasikrauna daug teigiamų emocijų, užtikrinančių gerą savijautą darbo vietoje ir pasitenkinimą gyvenimo kokybe. Negana to, nors ir nuvargę fiziškai, bet pailsėję nuo protinio darbo, jie kur kas efektyviau išnaudoja savo darbo laiką, geba greičiau priimti sprendimus, gali lengviau susikaupti ir ilgiau išlaikyti koncentraciją“, – pastebi P. Paškevičius.

Remiantis kitu tyrimu, paskelbtu „The New York Times“, treniruotės prieš protinį darbą reikšmingai padidina smegenų gebėjimą mokytis ir įsiminti informaciją. Tai, pasak P. Paškevičiaus, yra viena iš priežasčių, kodėl sportuojantys darbuotojai pasiekia kur kas aukštesnių rezultatų darbe, atnešančių sėkmę ir kompanijai, kurioje jie dirba.

Dar viena nauda, kurią išskiria „Nord Security“ fizinės gerovės komandos vadovas – tai įkvepiantis sportuojančių kolegų pavyzdys kitiems. Jo teigimu, nesportuojantys kompanijos darbuotojai, matydami fiziniuose sporto užsiėmimuose dalyvaujančių žmonių energiją, susigundo ir patys išbandyti treniruotes.

Pajutę sporto teikiamą naudą, jie galiausiai tampa reguliariais užsiėmimų dalyviais. P. Paškevičius pabrėžia, kad toks nesportuojančių darbuotojų virsmas yra pats geriausias jo komandos darbo įvertinimas.

Straipsnį parengė Milda Jokubaitė.