Elgesys, atspindintis drąsą: kaip išmokti būti drąsiam?

Prieš kelias savaites vadovų konferencijoje dalinausi tema apie drąsą ir kaip ją galima treniruoti. Kaip tai įmanoma? Juk drąsa - tai duota (arba ne) asmeninė savybė. Taip, mes dažnai savo aplinkoje matome šaltinių kalbančių apie tai, kad drąsa yra asmenybės savybė, tačiau iš tikrųjų drąsa yra įgūdžių rinkinys. Brene Brown, sociologijos mokslų daktarė ir tyrėja, vedanti mokymus Forbes 100-uko įmonėms, 20 metų studijavo šią temą, o paskutiniuosius 7-erius tyrinėjo drąsą lyderystėje. Apklausiant tūkstančius dalyvių bei atliekant įvairius tyrimus, rezultatuose ji išskyrė 4 pagrindinius dalykus (kalbant apie drąsą):

1. Pažeidžiamumas:

Ar suvokiate savo pažeidžiamumą? Ar sugebate išlikti sudėtingose situacijose, kai jos tampa nepatogios ar pasitraukiate iš jų?

2. Vertybės:

Ar esate tikras kokios jūsų vertybės? Ar gyvenate pagal savo vertybes? Ar pavertėte jas savo elgesiu? Ar žinote, koks jūsų elgesys patvirtina vertybes, o koks joms prieštarauja?

3. Drąsus pasitikėjimas:

ar sugebate pasitikėti kitais? Ar esate patikimas?

4. Mokėjimas atsikelti

po nesėkmės, sudužimo.

Pirmiausia svarbu suvokti, kad esu žmogus, o ne „visažinis, visagalis supermenas“, kartais klystantis, kad negaliu būti 100% tikras dėl visų sprendimų, būna, kad nuviliu ar įskaudinu. Nemažai žmonių stengiasi turėti atsakymus į visus klausimus, būti veiklūs, super atsakingi, nepraleisti nieko, kad tik neatsiliktų nuo tendencijų, tėkmės, informacijos srauto, tiesiog stengiasi būti „tobulais“. Tai neretai veda į perfekcionizmą, kuris galiausiai sukelia nepasitenkinimo jausmą savimi („nepakankamai pasistengiau“, „nepavyko pasiekti trokštamo rezultato“, „negavau aukščiausio įvertinimo“, „nebuvau pakankamai pagirtas“ ir kt.). Savęs priėmimas kaip netobulo, tačiau žmogaus, kuris turi tiek stiprybių, tiek ir silpnybių, suteikia ramybės, laisvės, pasitikėjimo jausmą. Pasitikėjimas savimi ir kitais yra vienas svarbiausių dalykų bet kurioje situacijoje.

Pažeidžiamumas ir pasitikėjimas - kaip tai susiję?

Jau įprasta, kad pažeidžiamumas ir pasitikėjimas lyderystės ir psichologijos literatūroje keliauja kartu, mokslininkai pastebi, kad noras būti pažeidžiamu yra viena pagrindinių savybių, kai bandome apibrėžti pasitikėjimą. Mayer ir Rousseau pasitikėjimą tarp lyderio ir sekėjo apibūdina kaip sekėjo norą būti pažeidžiamu, kuris paremtas teigiamu lūkesčiu, kad jo lyderis nepasinaudos jo pažeidžiamumu. Ilgamečiai sociologijos tyrimai parodė, kad patys sėkmingiausi žmonės yra vienas su kitu sujungti: drąsa, tarpusavio ryšiu, gailestingumu ir pažeidžiamumu.

Brene Brown savo TED kalboje „Pažeidžiamumo Jėga“ pabrėžia, kodėl žmonėms reikia pilnai priimti pažeidžiamumą. Ji sako, kad žmonės, kurie turi gilius ryšius su kitais tiki, kad

„kas padaro juos pažeidžiamus, padaro juos gražius“.

Kai lyderis jaučiasi pakankamai saugus žengti žingsnį pirmyn ir pasakyti… „Žinot, aš nesu tobulas, nežinau, ką daryti šioje situacijoje, bet pasitikiu jumis ir žinau, kad kartu mes rasime geriausią sprendimą..“ Tai sukuria pasitikėjimo atmosferą kitiems būti autentiškais „aš“. Turime būti autentiškais savimi, kad užmegztume gilų ryšį su kitu žmogumi. Tai taip pat galioja darbiniuose santykiuose.

„Tai, kas padaro mus pažeidžiamus, padaro mus drąsius.“ — Jūratė Jurginytė

Situacijose, kuriose mums reikia drąsos visada susiduriama su rizika, neužtikrintumu bei jausmų atskleidimu. Prisiminkite situacijas, kuriose jums prireikė daugiausiai drąsos? Kaip tada elgėtės, jautėtės, ar teko rizikuoti? Dažnai rizika būna ta, kad išsakę tai, kas svarbu žmogui, o ypač, kuris jums brangus, rizikuojate, nes nežinote, kokia bus jo reakcija, nežinote, kokios gali būti jūsų atvirumo pasekmės. Žinote tik tai, kad jūs norite kurti santykius, pasitikėjimą, artumą, kuris būtų neįmanomas vien tik pozityviais paviršutiniškais juokeliais. Taip pat ir jaučiant įtampą, vertinga inicijuoti pokalbį, elgtis drąsiai su meile kalbant tiesą, nekaltinant, bet klausiant apie tai kas vyksta ir dalinantis savo matymu.

Drąsa reikalinga ne tam, kad pasirodytumėte geresniu ar daugiau išmanančiu, įrodytumėte savo teisingumą, ji reikalinga tam, kad tose situacijose, kurios svarbios komandai, santykiuose, kuriuos norite puoselėti, tikslui, projektui, kuriame norite judėti pirmyn, reikalingas atviras pokalbis. Gebėjimas gerbti šalia esantį, jį išklausyti (išgirsti), priimti skirtingą nuomonę, išgirsti tiesą, kuri yra „neskani“, reikalauja tikrosios drąsos. Kai išdrįstame - augame, kuriame pasitikėjimą, pajaučiame palengvėjimą ir išsilaisviname iš tobulumo spąstų.

Mokėjimas atsikelti

Sėkmingi žmonės dažnai elgiasi drąsiai. Kaip jiems tai pavyksta? Jie treniruojasi rizikuoti (pasveria riziką prieš pradedami), tačiau jie dažnai žino, ką darys, jei nepasiseks. Ne, tai nereiškia, kad jie turi planą B, tačiau jie pirmiausia suvokia, kad pasaulis šia nesėkme nesibaigs, jų pasitikėjimas savimi nesusvyruos ir jie bandys atsikelti. Jie tiki, kad jie gali atsikelti. Tikėjimas yra vienas iš stipriausių savybių, padedančių susidoroti su nesėkmėmis, sudužimais, nusivylimais, netektimis. Jie žino, kad tai bus pamoka, iš kurios jie pasisems išminties kitiems drąsiems žingsniams. Kai žinome, kad atsikelsime po nesėkmės, drąsiau ryžtamės tam, ko bijome. Baimė yra užkrečiama, drąsa - taip pat. Nejaugi galima „užsikrėsti“ drąsa? Galima ir ne tik tai! Drąsos galima ne tik išmokti, ją matuoti, bet ir išmokyti jos kitus. Ar teko patirti jausmą, kai žmogus, pavyzdžiui jūsų vadovas, kuriuo jūs labai pasitikite, sudėtingoje situacijoje jus drąsina, o jūs priimate šiuos žodžius su pasitikėjimu ir pats tampate drąsus, ryžtingas, pasiruošęs eiti pirmyn? Tai veikia, todėl svarbu būti tarp žmonių, kuriais pasitikime bei būti patikimu, drąsiu, galinčiu drąsos „išmokyti“ kitus savo pavyzdžiu.

Pabaigai, drąsinu kiekvieną praktikuoti keturis minėtus drąsos įgūdžius: suvokti savo pažeidžiamumą, gyventi pagal savo vertybes, drąsiai pasitikėti ir mokėti atsikelti. O jeigu dar nedrąsu, parašykite man, mentorystė padeda!