Nauja karjeros strategija: išeiti iš darbo, kad grįžtum geresnis

Ar kada nors susimąstėte, kad karjeros kelias nebūtinai turi būti linijinis? Kad kartais žingsnis į šalį gali tapti ne atsisveikinimu su darboviete, o apgalvotu sprendimu, leidžiančiu įgyti neįkainojamos patirties ir grįžti sustiprėjusiam? 

Šiame straipsnyje nagrinėsime vis labiau populiarėjantį „bumerango“ darbuotojų fenomeną, gilinantis į dviejų sėkmės istorijų esmę: Martyno Striūko grįžimą į „Oxylabs” ir Roko Sidaravičiaus grįžimą į „Present Connection”. 

Aptarsime, kokioms aplinkybėms esant išėjimas iš darbovietės ir grįžimas į ją atgal yra laikomas sąmoningu ir net sveikintinu sprendimu.

Darbuotojai bumerangai: nauja realybė darbo rinkoje

„Bumerango“ darbuotojų fenomenas yra anaiptol ne nišinis reiškinys. Naujausi ADP tyrimų instituto duomenys rodo, kad 2025 m. pavasarį sugrįžę darbuotojai JAV sudarė net 35% visų naujai pasamdytų žmonių ir tai patvirtina faktą, kad organizacijos vertina buvusių darbuotojų potencialą.

Kornelio universiteto atlikta studija nustatė, kad sugrįžę darbuotojai pasiekia geresnių rezultatų nei naujai priimti kolegos, nes sujungia išorėje įgytas naujas perspektyvas su jau turimu vidiniu organizacijos DNR pažinimu. 

Toks unikalus patirties derinys leidžia jiems ne tik greičiau adaptuotis, bet ir tapti produktyvesniems, o tai mažina įmonės išlaidas, skirtas apmokymui ir adaptacijos procesams. Be to, samdyti grįžtantį darbuotoją įmonei yra mažesnė rizika, nes žinoma, ko tikėtis iš samdomo žmogaus, o pati situacija rodo, kad buvęs darbuotojas vertina įmonės kultūrą ir jai tinka.

Išėjimas – tai ne atsitraukimas, o investicija į save

Dažniausiai viena pagrindinių varomųjų jėgų, skatinančių žmones keisti darbovietes yra asmeninio tobulėjimo poreikis ir šį principą puikiai iliustruoja dviejų kalbinamų profesionalų – Martyno Striūko, „Oxylabs“ talentų paieškos vadovo, ir Roko Sidaravičiaus, „Present Connection“ programuotojo, patirtys. 

Paties Martyno žodžiais, ambicingas profesionalas šiandien jau supranta, kad karjeros kelias nebėra linijinis ir dažnai žingsnis į šalį yra būtinas, norint sąmoningai papildyti savo kompetencijų portfelį. 

Tuo tarpu Rokas dar priduria, kad laikas, praleistas „kitur“, leidžia pasimatuoti kitokį darbo stilių. Dėl šios patirties, pasakoja Rokas, į Present Connection jis grįžo pasikeitęs: „Atsisakiau tam tikrų įpročių, kurie anksčiau trukdė susikaupti – dabar labiau branginu darbo ritmą, aiškias ribas ir discipliną“. 

Abi pašnekovų istorijos patvirtina tą pačią taisyklę: ambicingiausi profesionalai iš organizacijos išeina ne tada, kai joje yra blogai, o tuomet, kai jie nori įgyti tam tikros patirties svetur.

Laikas „kitur“ kaip profesinio kapitalo auginimas

Kaip užtikrinti, kad šis laikas „kitur“ taptų realiu karjeros pranašumu? Pasak Neringos Sendriūtės, karjeros mentorystės platformos „idialogue“ atstovės, viskas prasideda nuo aiškaus tikslo. 

„Prieš priimant sprendimą išeiti, itin svarbu sau įsivardinti, kokia yra tikroji išėjimo priežastis ir kokių konkrečių kompetencijų ar patirčių bus siekiama naujoje vietoje“, – teigia N. Sendriūtė. 

Ji pabrėžia aktyvią refleksiją kaip būtiną įrankį siekiant augimo: „Ar aš gaunu tai, dėl ko atėjau? Kaip galiu proaktyviai siekti projektų ar užduočių, kurios padės man auginti trūkstamą kompetenciją?“.

Tuo tarpu Martynas Striūkas priduria, kad patirtis kitoje industrijoje jam suteikė ne tik naują patirtį ir platesnį rinkos suvokimą, bet ir leido pamatyti, kad savo patirtį jis gali pasiūlyti bei pritaikyti skirtingose aplinkose. 

Gravitacija atgal atsiranda dėl pasitikėjimo vienas kitu 

Sprendimas grįžti yra būtent tas momentas, kai išaugusios profesionalo ambicijos ir naujai įgyta vertė susitinka su konkrečia galimybe. Tai verslo sandoris, kuriame geras santykis tampa pagrindine valiuta.

„Pirma, prieš man išeinant sulaukiau didelio supratingumo ir palaikymo. Antra, įmonė inicijavo kontaktą su manimi ir parodė norą bei tikėjimą manimi naujoje pozicijoje. Galiausiai, suteikė galimybes atnešti pokytį į komandą: davė laisvę, įrankius bei palaikymą”, – teigia M. Striūkas.

Nors vyrui ir kirbėjo nedidelis nuogąstavimas, ar pavyks išpildyti keliamus lūkesčius naujoje rolėje, dominuojantis jausmas buvo džiaugsmas, nes smagu grįžti ten kur tave visi pažįsta ir laukia.

Tuo tarpu R. Sidaravičius pripažįsta, kad iniciatyvos grįžti jis ėmėsi pats – jį atgal traukė pažįstami žmonės bei jų kuriama pozityvi aplinka, įmonės lankstumas ir galimybė keliauti link komandos vadovo pozicijos.

„Susitikome neformaliai, pasikalbėjome apie galimą sugrįžimą. Visa tai įvyko labai natūraliai ir be jokio spaudimo, tiesiog atvira, nuoširdi diskusija, kuri leido jaustis užtikrintu savo sprendimu – sutarėme aiškų planą, kaip siekti finansinio ir techninio augimo”, – teigia R. Sidravičius.

Santykis svarbesnis už darbo sutartį

Galiausiai, tiek sėkmingas išėjimas, tiek sklandus sugrįžimas remiasi į vieną pamatinį principą: darbuotojo ir darbdavio santykis yra svarbesnis už darbo sutartį. Organizacijos, kurios tai supranta, laimi ilgalaikėje perspektyvoje, kurdamos ne darbuotojų sąrašą, o talentų bendruomenę. 

Ambicingam profesionalui – tai pamoka, kad karjeros kelias nebėra linijinis ir dažnai žingsnis į šalį yra būtinas, norint sąmoningai papildyti savo kompetencijų portfelį. 

„Jūsų vertingiausias turtas nebūtinai yra lojalumas vienai pozicijai, veikiau tai profesionali reputacija ir ryšiai, kurie leidžia strategiškai valdyti savo augimą. Būtent pagarbiai paliktos durys dažnai atsidaro į daug platesnes galimybes ateityje”, – apibendrina N. Sendriūtė.