Prasmingo gyvenimo kūrimas: ar išdrįsi “statyti” aistrą, o ne ją “pagauti”?

Kiek iš tikrųjų kainuoja sukurti įmonę, ne pelno siekiančią organizaciją, internetinę platformą, socialinį verslą, veiklą, keičiančią žmonių gyvenimus? Kalbėdama su tai padarusiais lyderiais suprantu kiek jėgų, laiko, pastangų, savęs reikėjo įdėti, tai - neišmatuojama. Apskaičiuoti galima tik finansinius ir laiko resursus.

Lisa Bohenon - socialiai atsakingo mados ženklo “Sseko Designs” įkūrėja - Pasaulinės lyderystės konferencijoje dalinosi, kaip kuklios pradžios vedama pasuko didelių svajonių link. Viskas prasidėjo nuo noro turėti draugę Afrikoje. Metusi savo gerai mokamą darbą Amerikoje, būdama vos dvidešimt kelių metų, šviežiai susižadėjusi ji išvyko į Ugandą, kurioje susipažino su puikiomis merginomis ir moterimis. Šios moterys buvo talentingos, tačiau ne visos turėjo galimybę baigti mokyklą, o juo labiau studijuoti universitete. Lisa susidraugavo su jomis ir suprato, kad ji negali būti “baltaodė amerikietė gelbėtoja”, kuri surengusi labdaringą vakarėlį surinks pinigų keletui stipendijų studijoms Jungtinėse Valstijose.

Po pirmos nesėkmingos vištų auginimo verslo kūrimo patirties Afrikoje, Lisa nepasidavė. Netikėtai jos draugė priminė jai apie pačios Lisos kurtą “šlepetę, kuri nešlepsi” - paprasčiausią guminę šlepetę, performuotą į guminį padą su užrišamomis juostelėmis - patogias basutes. Lisa pasidalino šia mintimi su draugėmis Ugandoje ir pradėjo jas gaminti. Tiesa, jos pažadas merginoms buvo, kad ji pati pardavinės pagamintas šlepetes-basutes Amerikoje, o surinkti pinigai ugandietėms apmokės studijas Amerikoje. Lisa suprato šio pažado ir įsipareigojimo rimtumą bei atsakomybę.

Grįžusi į Ameriką, neturėdama nei pardavimų, nei verslo patirties, pradėjo pardavinėti basutes tiesiog iš savo automobilio bagažinės: greitkeliuose, automobilių spūstyse, stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose. Jai padėjo jos sužadėtinis. Jie pardavė savo nuosavybę ir investavo visas turimas asmenines lėšas į šį socialinį verslą. Tai buvo nelengvas iššūkis, teko praeiti labai daug išbandymų ir patirti smūgių, tačiau ji nepasidavė. Po truputį buvo apmokamos studijos, basučių gamyboje buvo įdarbinama vis daugiau merginų, o jos tapo stipria bendruomene, padedančia viena kitai įveikti kitas socialines problemas: ankstyvų vedybų problemą (kartais net 8 m. mergaičių ištekinimas) ir daugelį kitų. Liz tapo viena įtakingiausių Forbes ir kitų bendruomenių socialinio verslo įkūrėjų pastaraisiais metais.

Ji pradėjo nuo mažos svajonės - turėti draugę Afrikoje. Kuo virto ši svajonė? Kokia jūsų svajonė? Ką darote, kad ją pasiektumėte?

 

“It's time to rethink everything you've been told about finding your passion and following your dreams.” – Liz Bohenon

 

Mane palietė kitoks požiūris, Lisos požiūris į svajonę. Ji drąsina svajoti apie mažą dalyką, o ne apie didelį. Kodėl? Paprasčiausiai, kai svajonė per didelė, dingsta noras jos siekti, jautiesi bejėgis prieš ją arba visą gyvenimą svajoji svajoji, o svajonė vis per maža, tuomet supranti, kad jos siekti net neverta. Pradėk nuo mažos svajonės.

Nustokime “gaudyti” savo aistrą

Tikėjimas, kad kažkur egzistuoja jūsų aistra - per stipriai įpareigoja jos ieškoti, o atradus reikia ją “pagauti”. Tai dažnai per sudėtingas procesas ir daugelis sustoja ties startu. Aistra ir tikslas tikrai egzistuoja, o tiksliau - mes juos patys kuriame ir statome.

Kaip dizaineriai pirmiausia sukuria modelį, taip ir mūsų tikslas turi būti aiškus, apibrėžtas. Aistra atsiranda, kai suprantame, kad tikslas yra prasmingas (vertingas, naudingas aplinkai ir man). Kitas žingsnis - “įdarbinti” konkrečiais veiksmais, žingsniais, planais ir imtis įgyvendinimo. Atsiraitoti rankoves ir darbuotis, dalintis ir kviesti prisijungti kitus, burti komandą, stebėti ir domėtis resursais ir įrankiais, kurie yra/bus reikalingi.

Smalsumas ir nuoširdus domėjimasis padeda “įdarbinti” savo aistrą tiems dalykams, kurie jums iš tiesų rūpi. Juk jei mylite gyvūnus, mielai prisidėsite prie paramos akcijų, jei skauda širdį dėl globojamų vaikų, padėsite jiems, jei esate aplinkos ir gamtos sergėtojas - atsakingai vartosite, prisidėsite prie miesto švarinimo projektų.

Prasmingo gyvenimo statymas yra procesas, kuriame mes nuolat augame. Lisa dalinasi keturiomis mokymosi stadijomis: nesąmoningas nesugebėjimas (nežinau, ko nežinau), sąmoningas nesugebėjimas (žinau, ko nežinau), sąmoningas sugebėjimas (atlieku gerai, esu specialistas), nesąmoningas sugebėjimas (sugebu puikiai, bet ką daryčiau, jei būčiau pradedantysis?). Pastarasis nesąmoningas sugebėjimas yra lyderystės kelias, tai proveržis į didingesnius siekius, aukštesnius tikslus, daugiau paliestų gyvenimų.

Kur esate jūs? Kur norėtumėte būti?

Prisijunk prie idialogue!

Dalintis Facebook

Jūratė Jurginytė

+370 645 65862
[email protected]

Daugiau karjeros idėjų