Autentiškumas arba tikroji Tavo karjera

Pasidalinsiu trumpa savo klientės istorija, pasakodama pirmuoju asmeniu, leisiu pajusti tikrą būseną jos autentiškumo paieškose…

Dar viena draugė ką tik pasidalino Facebook'e, kad pakeitė darbą, ji šiuo metu dirbs nuotoliniu būdu vienai JAV kompanijai kaip virtuali asistentė. Pusbrolis prieš savaitę persikėlė gyventi iš Amsterdamo į Briuselį, kur bus atsakingas už klientų aptarnavimo IT sistemą. Visa mano aplinka dalinasi, koks puikus gyvenimas svetur, o kokios ypatingos sąlygos tarptautinėse įmonėse.

Džiaugiuosi dėl jų, bet man niekaip netiko keturios išbandytos tarptautinės įmonės, man nepatiko būti tik skaičiumi, kai nežino mano vardo, man buvo svetima perdėtos konkurencijos kultūra, man nepatiko vidinės intrigos, statuso svarba, lyginimasis kieno geresnis automobilis. Tačiau aplinkui matau tik tai ir nežinau ką daryti… Nejaugi tai vienintelis būdas, kur jaunas perspektyvus žmogus eitų sėkmingu karjeros keliu? Ar tikrai kiekvienas ten laimingas? Aš nesu laiminga tokioje aplinkoje…

„Pirmiausia turite būti tas, kas esate, tuomet daryti tai, ką iš tiesų privalote daryti, ir turėsite tai, ko norite.“ — Margaret Young

Susimąsčiau apie autentiškumą, kodėl dauguma žmonių pasiduoda aplinkos įtakai ir priima tai, kaip savo paties suvokiamą sėkmę, laimę ir prasmę? Kodėl jie nepaklausia, kas jiems iš tikrųjų svarbu įmonėje, darbe, santykiuose su kolegomis? Kokios jų vertybės? Autentiškumas man yra sąmoningas pasirinkimas, kaip aš noriu gyventi. Tai yra kasdienių sprendimų visuma.

Prireikė nemažai drąsos liautis stengtis pritapti prie kitų, nerimauti, ką kiti pagalvos, pasirinkti ir pranešti kitiems, kad noriu dirbti mažoje įmonėje, inovatyviame lietuviškame startuolyje ir prisidėti prie jo visapusiško augimo. Man svarbu, kad indėlis, kurį atlieku turėtų prasmę, prisidėtų prie teigiamų pokyčių kūrimo bei padėtų kurti geresnę aplinką, visuomenę, valstybę. Mano vertybės orientuotos į pagarbą, atvirumą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą vienas kitu.

Autentiškumą stengiuosi padaryti savo svarbiausiu tikslu. Kai pavyksta jo laikytis, mano rezultatai daug geresni, jie būna puikūs, todėl niekada nesigailiu dėl savo pasirinkimo. O kai imu siekti pripažinimo bei palankumo ir jų nepasiekiu, mane apima gėdos jausmas „esu nepakankamai gera“. Taigi jeigu mano tikslas būti autentiškai kartais nepatinka žmonėms, aš vis tiek jį renkuosi, nes tada jaučiuosi puikiai, esu savimi.

Būti autentiškiems nėra lengvas sprendimas. E. E. Cummings rašo: „Būti niekuo kitu, tik savimi, pasaulyje, kuris nuolat stengiasi jus paversti bet kuo, tik ne savimi, reiškia kovoti pačią sunkiausią, kokią tik įmanoma, kovą ir niekad nesiliauti jos kovojus“. „Išlikti savimi“ yra viena drąsiausių kovų, kokias mums kada nors teko kovoti.