Kaip prašyti buvusių darbdavių rekomendacijos?

Kandidatai žino, kad buvusių darbdavių rekomendacijos gali pasitarnauti ieškant naujo darbo. Vis tik pernelyg pozityvios ir realybės neatitinkančios rekomendacijos daro daugiau žalos nei naudos – gadina ir kandidato, ir darbdavio reputaciją bei jaukia potencialių darbdavių planus.

Kaip paprašyti nuoširdžios rekomendacijos ir kaip tokias suteikti – atsako idialogue partneriai „Amston“ – lyderiaujanti Lietuvoje HR sprendimų įmonė.

Problema – perdėtas pozityvumas

Rekomendacija yra raštu arba žodžiu pateiktas darbdavio atsiliepimas apie buvusį darbuotoją. Dažniausiai jos teikiamos gyvai darbuotojų atrankas vykdančiai kompanijai kreipusis į buvusį, o retesniais atvejais su darbuotojo sutikimu ir esamą kandidato darbdavį. Atsiradus socialiniam tinklui „LinkedIn“, vertinamos ir raštu viešai pateiktos rekomendacijos kandidato paskyroje.

Vis dėlto, visos jos dažnai turi vieną problemą – yra aptakios ir per daug pozityvios, tad potencialiems darbdaviams nesuteikia reikalingos informacijos arba, atvirkščiai, iškreipia darbuotojo paveikslą.

Dažniausiai tai nutinka todėl, kad draugiškai išsiskyrus darbuotojo ir darbdavio keliams, pastarasis geranoriškai nori padėti buvusiam kolegai ir parašo tai, kas svarbu kandidatui. Tuo tarpu, jei išsiskiriama nedraugiškai, darbuotojai rekomendacijos neprašo arba patys darbdaviai atsisako ją teikti, nes žmogaus rekomenduoti nenori.

Tad kaip prašyti arba teikti rekomendacijas, kad jos atitiktų realybę ir būtų iš tiesų naudingos visoms pusėms?

Abipusiai supraskite tikslą

Tiek prašant rekomendacijos, tiek prieš ją teikiant svarbu susitarti dėl lūkesčių ir rekomendacijos tikslo.

Idealiu atveju, svarbiausiu abiejų pusių tikslu turėtų išlikti objektyvumas – potencialiems naujiems darbdaviams perskaičius rekomendaciją turėtų būti aišku, kokios yra realios darbuotojo stipriosios pusės ir kokiomis kompetencijomis jis galėtų papildyti naująją komandą, o dar geriau – konkrečią poziciją.

Svarbu, kad būtų minimos realios darbuotojo savybės, nes jos atkreips būtent tokių savybių ieškančių darbdavių dėmesį – taip išaugs tarpusavio atitikties ir sėkmingos partnerystės tikimybė. Tad pernelyg išgirti ar išpūsti kompetencijas čia nėra prasmės.

Be to, ta pati darbuotojo savybė vienam darbdaviui gali būti didelis privalumas, kitam – trūkumas. Todėl apibūdinant žmogų nenuoširdžiai gaištamas visų pusių laikas – darbuotojas bendrauja su jam netinkamais darbdaviais, o darbdaviai neretai investuoja į jiems netinkamą kandidatą.

Dar daugiau, gavus perdėtai pozityvią rekomendaciją rezultatas gali būti netgi žalingas – nepateisinus jos teiginių, grius ir darbuotojo, ir ją teikusio darbdavio reputacija.

Ar reikia kritikuoti?

Atrodytų, kad siekiant objektyvumo ir kuo aiškesnio darbuotojo portreto, rekomendacijose derėtų įvardinti ne tik darbuotojo privalumus, bet ir trūkumus. Vis dėlto, šio žanro tekstuose nėra įprasta minėti rekomendacijos objekto minusų. Todėl savybes, kurios privertė nuogąstauti, verčiau paminėti kaip faktą, atsisakant asmeninio vertinimo.

Pavyzdžiui, jei buvusiam darbdaviui atrodė, kad žmogus buvo pernelyg kategoriškas, galima paminėti, kad jis turi tvirtą nuomonę ir yra pasiruošęs ją ginti. Tokiu būdu, būsimasis darbdavys galės pats įvertinti šią savybę kaip teigiamą ar neigiamą, remdamasis kompanijos kultūra ir vertybėmis. Esant reikalui, jis galės paprašyti patikslinti minėtus aspektus, paprašyti realių pavyzdžių.

Be to, paisykite kandidato konfidencialumo – paprašyti neminėti konkrečių aspektų ar situacijų, taip ir padarykite. Jei šios mintys jūsų rekomendacijai ir situacijos pristatymui ypač svarbios ir jų praleisti nenorite, verčiau atsisakykite rekomendaciją teikti apskritai.

Kaip prašyti rekomendacijos?

Pabaigus projektą, kuriam buvote pasamdytas, ar atsisveikinant su darbdaviais, galima užsiminti, kad laukiate rekomendacijų, jas labai vertinsite ir būsite už jas dėkingas. Jų galima paprašyti ir kitą dieną, jau pasibaigus atsisveikinimo procesui.

Prašant rekomendacijos svarbu susitarti, kad ji turi būti objektyvi, tačiau pernelyg nesikišti į jos kūrimo procesą – skirti laiko jai parašyti, neskubinti rašančiųjų, neprašyti paminėti specifinių aspektų. Norėdami padėti ar duoti minčių įkvėpimui, patikslinkite, kur rekomendacija bus naudojama ir kokio tipo darbdaviams norėtumėte suteikti naudingos informacijos.

Kartais galima prašyti ne rekomendacijos teksto, bet leidimo duoti buvusių kolegų kontaktus potencialiems naujiesiems darbdaviams, kad šie dėl žodinių rekomendacijų kreiptųsi atrankų metu. Tokiu atveju kolegų kontaktus nurodykite savo gyvenimo aprašyme.

Gavus rekomendaciją, svarbu asmeniškai padėkoti taip įvertinant ne rekomendacijos turinį, bet darbdavio skirtą laiką, pastangas ir geranorišką pagalbą.

Daugiau „Amston“ turinio ir karjeros galimybių rasi čia.