Kaip koučingo įrankiai gali padėti mentorystės kelyje?

Mentorystė ir koučingas yra tarsi du giminaičiai, kartais besipykstantys dėl savo vaidmens prie šeimos stalo, bet vakarienės laikui bėgant į pabaigą, vis tiek vienas kitą priimantys bei palaikantys.

Kaip ir būna gyvenime, koučingas bei mentorystė gali vienas iš kito pasimokyti naudingų dalykų, o mes tikrai žinome, kad koučingo įrankius galima ir net verta pritaikyti mentorystės procese. 

idialogue mentorė bei sertifikuota koučingo specialistė Vaida Garbauskė teigia, kad mentorystė nebūtinai turi apsiriboti asmeninių istorijų dalijimusi ar mentoriaus patarimais, o gali pasitelkti koučingo įrankius ir mentee padovanoti dar galingesnį asmeninio tobulėjimo, tikslų išgryninimo bei sprendimų atradimo procesą.

Šiame straipsnyje Vaida dalinasi trimis lengvai įgyvendinamais, bet itin veiksmingais koučingo įrankiais, kuriuos gali pritaikyti tobulėti norintis mentorius.

Atviri konkretūs klausimai

Skamba paprastai, tiesa? Bet jei pastebėtum, kaip dažnai savo klausimus pradedi žodžiu „ar”, suprastum, kaip dažnai papuolame į šio riboto klausimo spąstus. Natūralu, kad uždarų klausimų neišvengsime, bet norėdami padėti mentee, veikiau pasitelkime atvirus klausimus. 

Taigi, vietoje to, kad klaustum savo mentee „ar naudingas buvo mūsų pokalbis?”, galėtum klustelti „ką naujo apie save sužinojai mūsų pokalbio metu?” arba „kaip tau šis mūsų pokalbis pravers ieškant darbo X srityje?”.

Pamatysi, kad pradėjus taikyti šią techniką mentee bus lengviau atsiverti; taip pat išgirsi kur kas daugiau savo ugdytinio įžvalgų, kurios bus svarbios ir tau mentorystės procese. 

Tiesa, neklausk dviejų (ar tuo labiau trijų) klausimų iš karto. Veikiausiai nesulauksi tikslaus atsakymo į nei vieną klausimą arba mentee tiesiog pames tavo mintį. Pradėk nuo vieno trumpo klausimo, ir brangink tylą, kuri gali gimti mentee susimąsčius. Neskubink proceso – tik išnagrinėję pirmąjį klausimą pereikite prie kitų.

Atspindėjimas

Vaida dalinasi, kad nors mentorystėje dalintis savo patirtimi tiesiog būtina ir to mentee iš mentoriaus tikisi, visgi nuo asmeninių istorijų apie save ir savo patirtis kartais galime susilaikyti. Pastebėk save  –  jei kaskart atsiradus progai kartoji „o man buvo taip” arba „o aš tai kitaip dariau”, fokusą nuo mentee nukreipi į save, o juk šiame procese labiausiai norisi padėti ugdytiniui.

Kaip to išvengti? Kartkartėmis verta perfrazuoti tai, ką išgirdai, atliepti emociją veide ir suteikti erdvę mentee kalbėti, paprasčiausiai jo klausant. 

Tarkime, jei mentee pasakoja, kad nuo praeito iki šio susitikimo buvo labai sunku pasistūmėti naujo darbo paieškose, nes įsisuko į daug jėgų pareikalavusį darbų chaosą, pasistenk sureaguoti ne pamokydamas ar patardamas, o kitais žodžiais perfrazuodamas tai, ką išgirdai. Šiuo atveju galėtum parodyti susirūpinimą emocija savo veide ir pasakyti kažką panašaus: „Girdžiu, kad tau teko prioritetą teikti kitiems reikalams, nes patyrei gan didelę įtampą. Ar teisingai suprantu?”.

Nustebsi, kiek mentee įžvalgų kils po tokio tavo atspindėjimo, ir kad šis metodas jus abu palydės į vertingą tolimesnį pašnekesį.

Dėmesys jau esamiems resursams

Mentorystės kelyje mentee dažniausiai siekia įgyti tam tikrų žinių, kurių jam trūksta. Tačiau labai svarbu nesikoncentruoti vien į tai, ko ugdytiniui trūksta, ir bandyti tas spragas žūtbūt pildyti. 

Padiskutuokite kartu: kur tavo mentee jau dabar sekasi gerai? Kokie resursai gali būti panaudoti čia ir dabar tam pačiam tikslui pasiekti? Kaip tavo ugdytinis jau dabar gali didžiuotis savimi? 

Šis metodas suteiks mentee daugiau pasitikėjimo savimi, į(si)galinimo ir taip svarbaus palaikymo.

Taigi idialogue mentorė Vaida kviečia mentorius, vadovus ir kitus lyderius nepamiršti, kad visi turime pareigą tobulėti savo metoduose ir žiniose, o būtent koučingo įrankiai gali veiksmingai pasitarnauti kito žmogaus ugdymo procese. Kas gi nenorėtų būti paveikesnis ir naudingesnis?