Kaip mentorystė padeda profesionalams vis dar abejojantiems savimi?

Karjeros kelyje dažnai susiduriame su paradoksu – profesinė patirtis negarantuoja pasitikėjimo savimi ir būtent patyrę specialistai, puikiai išmanantys savo sritį, susiduria su giliausiomis abejonėmis.

„Aš papasakosiu ką mentorystė reiškia žmogui, kuris abejoja gyvenime viskuo, o labiausiai tai pats savimi”, – taip savo pranešimą Guide&Grow Mentorship Summit '24 pradeda Gabrielė Bubokaitė, darbdavio įvaizdžio ir vidinės komunikacijos ekspertė.

Jos istorija – tai pasakojimas apie patyrusį profesionalą, kuris, būdamas naujokas organizacijoje, turėjo iš naujo atrasti savo profesinį identitetą ir pasitikėjimą savimi. Tai istorija, atspindinti daugelio specialistų patirtį – kai solidi patirtis ir ekspertinės žinios neapsaugo nuo vidinių abejonių, keičiant darbo aplinką ar prisiimant naujus iššūkius.

Pokyčių poreikis atsiskleidė per kasdienybę

Kaip ir daugeliui profesionalų, G. Bubokaitei profesinių pokyčių poreikis atsiskleidė per kasdienę rutiną. Dirbdama dabar jau buvusioje darbovietėje, ji pradėjo jausti, kad darbas nebeteikia to įkvėpimo ir prasmės, kurios ieškojo.

„Aš sėdėjau savo darbo vietoje ir siunčiau dar vieną el. laišką ir dar vieną ir su tuo kiekvienu išeinančių el. laišku, aš galvojau ar tikrai tai yra tai, ką aš noriu daryti. Su kiekviena diena kiekvienas elektroninis laiškas man tiesiog vis mažiau prasmės turėjo”, – G. Bubokaitė, apibūdindama momentą, kuris paskatino ją ieškoti naujų profesinių iššūkių.

Pirmieji susidūrimai su būsimu darbdaviu

Būtent tuo metu, kai kasdienė rutina kėlė vis daugiau abejonių, profesiniame kelyje iškilo organizacija, kuri jau anksčiau moteriai buvo padariusi neišdildomą įspūdį – „Investuok Lietuvoje”.

„Tikrai net šiek tiek atsilošiau atgal pamačius įrašą, kuriame Julija, rinkodaros komandos „Investuok Lietuvoje” vadovė, papasakojo viską apie savo asmeninę patirtį dirbant „Investuok Lietuvoje” ir apie atsiradusią laisvą poziciją organizacijoje”, – pasakoja moteris apie momentą, pakeitusį jos karjeros kryptį.

Principai sėkmingai pradžiai naujoje pozicijoje

Kartu su galimybe ateina ir nauji iššūkiai. Net ir turėdama solidžią patirtį, G. Bubokaitė atvirai kalba apie tuo metu ją kamavusias vidines abejones: „Kadangi nesu tas žmogus, kuris savimi pasitiki be jokių abejonių, į naują poziciją reikėjo ateiti su iš anksto nusistatytais principais, kurie padėtų man priimti naują profesinį iššūkį.”

Pirmasis jos principas – „žinau, kad nieko nežinau”: „Taip, praėjusioje darbovietėje, aš pasiekiau daug gerų rezultatų, daug gal ir nesąmonių pridariau, bet čia yra nauja organizacija, reikia palikti savo išankstines nuostatas ir patirtis nuošalyje ir į viską žiūrėti naujomis akimis.”

G. Bubokaitė taip pat grąžino „kodėlčiuko” vaidmenį: „Mano giliu įsitikinimu, jeigu esi profesionalas, tai turi būti tas, kuris nebijo klausti kodėl tiek kartų, iki kol išsiaiškins dalykų šaknį. Tikiu, kad tik spręsdamas šakninius dalykus, gali pasiekti proveržį ir išties gerus rezultatus.”

Nuo baimės iki sėkmės: kaip mentorystė padeda priimti sprendimus

„Neslėpsiu, pagrindinis jausmas, prisijungus prie naujos organizacijos, buvo baimė”, – pripažįsta specialistė. Tačiau būtent šiame neužtikrintumo etape pasirodė lemtingas herojus. 

„Organizacijoje radau mentorę, kuri kaip pasakoje atjojo ant balto žirgo, kad mane išgelbėtų. Per reguliarius skambučius ir susitikimus ji ištempė mane „už ausų” ir padėjo susidėlioti profesinius tikslus bei darbo principus naujoje organizacijoje. Tai buvo ta pati Julija, kurios LinkedIn įrašą pamačiusi, aplikavau darbui „Investuok Lietuvoje””, – pasakoja G. Bubokaitė.

Būtent reguliari mentorystės struktūra suteikė moteriai tą stabilumo jausmą, kurio ji ieškojo naujoje aplinkoje. „Man buvo svarbus pastovumas, o suplanuoti pokalbiai su mentore kalendoriuje buvo tarsi orientyras, vedantis pirmyn. Tai man padėjo geriau organizuoti savo darbus ir išlaikyti vidinę ramybę”, – aiškina patyrusi profesionalė. 

Moteris prisipažįsta esanti perfekcionistė planavime, tad mentorė tapo ne tik profesine patarėja, bet ir savotišku kompasu, padedančiu naviguoti neužtikrintumo vandenyse.

„Aš kaip tas žmogus, kuris turi planus A, B, C, D, E, dažniausiai žinau, kad planas A yra pats geriausias ir jį reikia daryti, bet kai žmogus, kuriuo pasitikiu ir gerbiu, patvirtina tai – tada man lengviau pasitikėti savo pačios sprendimais.” 

Mentorystėje vyksta dvipusis profesinis augimas

G. Bubokaitė pabrėžia mentorystės dvipusiškumą: „Mentorystėje dalybos turi būti abipusės. Negali priimti „kempiniuko” vaidmens ir tik gerti žinias į save ir negali būti tik radijas, kuris be sustojimo transliuoja savo mintis – susitikimams reikia ruoštis klausimus bei pastebėjimus, nes kitaip kam gaišti laiką.”

Moteris baigia savo istoriją svarbia žinia kitiems specialistams: „Profesionalai būna visokie ir tokių kaip aš patyrusių profesionalų yra daugiau, kurie klausinėja, abejoja ir kuriems reikia paramos.”

Jos patirtis atskleidžia, kad profesinis tobulumas nėra abejonių nebuvimas. Tai gebėjimas jas pripažinti ir konstruktyviai su jomis dirbti, o mentorystė tampa tuo tiltu, kuris padeda pereiti nuo abejonių prie augimo, nuo baimių prie naujų profesinių aukštumų. 

—

*Straipsnis parengtas pagal Gabrielės Bubokaitės pranešimą Guide&Grow Mentorship Summit '24 konferencijoje.