2026.05.12
Tradicinis karjeros modelis mus įtikino, kad sėkmė įmanoma tik lipant karjeros laiptais aukštyn. Tačiau šis kopimas darbuotoją įspraudžia į siaurą koridorių - matymo laukas siaurėja, o bet koks stabtelėjimas prilygsta pralaimėjimui.
„Luminor“ laužo šį standartą pasirinkdami „potencialo kelią“. Čia karjera nėra lenktynės į viršų - tai nuoseklus savo galimybių tyrinėjimas.
Pasak „Luminor“ žmonių partnerystės ir talentų pritraukimo skyriaus vadovės Linos Vaitiekūnienės, sėkminga karjera šiandien nebėra viena tiesi linija.
Organizacijai svarbu ne užpildyti tuščias kėdes, o rasti vietą, kurioje žmogaus stiprybės veikia geriausiai - net jei dėl to tenka daryti drastišką posūkį į šalį.
Šis požiūris laikosi ant vienos paprastos prielaidos: kiekvienas darbuotojas turi vidinį variklį augti, tereikia jam netrukdyti. Todėl ugdymo kultūra čia orientuota ne į popierines programas, o į realų potencialo vystymą per kasdienį darbą prasminguose projektuose.
Kad ši filosofija neliktų tik gražiais žodžiais, „Luminor“ naudoja ir praktinius įrankius, skatinančius darbuotojus tyrinėti:
Kaip ši filosofija veikia realybėje, geriausiai iliustruoja „Luminor“ produkto vadovės Jevgenijos Iliško patirtis, kuri po ketverių metų mokėjimų operacijose pasirinko ne dar vieną paaukštinimą, o horizontalų posūkį į produkto palaikymo komandą.
„Supratau, kad norint gerai suprasti procesus, padėti kolegoms ar operatyviai reaguoti į incidentus, man neužtenka matyti tik galutinį rezultatą - smalsumas vis skatino gilintis ir suprasti visą mechanizmą nuo naudojamų sistemų iki smulkiausių procesų grandžių”, - dalijasi Jevgenija.
Ji atvirai pripažįsta, kad augimas nėra vienišo herojaus kelionė, o jos kelyje kertinį vaidmenį suvaidino „Luminor“ vadovai, pamatę jos potencialą anksčiau nei ji pati. Ilgametis vadovas Laimonas Bazelis padrąsino fraze „pabandyk, aš žinau, kad tu gali“, o dabartinė vadovė Veslava Aganauskė savo pasitikėjimu nuolat ir dar dabar skatina drąsiai imtis naujų iššūkių ir matyti platesnes galimybes.
Galiausiai, tapusi produkto vadove, Jevgenija nustebo pamačiusi, kaip visa 12 metų patirtis organizacijoje natūraliai susijungė į vieną visumą. Šis laikotarpis padėjo jai geriau pažinti ir save - ji suprato, kad anksčiau save vertino per kritiškai.
„Žengusi už komforto zonos ribų pamačiau, kad gebu prisitaikyti, drąsiai priimu sprendimus ir veikiu užtikrinčiau, nei pati iš anksto buvau sau leidusi tuo patikėti”, - pripažįsta ji.
Jevgenijos istorija patvirtina vieną: didžiausias stabdis karjeroje yra baimė, kad žingsnis į šalį yra nuostolis. Realybė yra priešinga - tie, kurie aklai lipa į viršų, dažnai pasiekia viršūnę matydami tik siaurą vaizdą po savo kojomis.
Tikroji profesinė išmintis atsiranda ne tada, kai užlipi aukščiau už kitus, o tada, kai sukaupi tiek skirtingos patirties, jog bet kokioje situacijoje pradedi matyti sprendimus. Būtent tokį profesinį augimą - per patirtį, o ne per titulus - skatina „Luminor“.
Neringa Sendriūtė