Kaip pasiruošti susitikimui su mentoriumi, kad jis norėtų su tavimi dirbti?

Dauguma į pirmą susitikimą su mentoriumi eina lyg į egzaminą arba, dar blogiau, lyg į pageidavimų koncertą. Tikisi, kad mentorius ištrauks stebuklingą piliulę, išspręs jų karjeros mazgus ir dar paglostys per galvą. 

Tačiau aukščiausio lygio profesionalai savo laiką saugo labiau nei banko sąskaitą. Jie mėgsta dirbti su tais, kurie turi parako.

Ateik su namų darbais.

Nėra nieko labiau nuviliančio už klausimą: „Tai papasakok, kaip man kilti karjeroje?“. Tai tas pats, kas ateiti pas architektą ir pasakyti: „Pastatyk man ką nors gražaus“. 

Mentorius nori matyti, kad tu jau atlikai juodą darbą. Ateik su konkrečia problema, kurią bandei spręsti, bet užstrigai. Parodyk savo logiką, savo klaidas ir kur tavo „lubos“. 

Žmogus kitoje stalo pusėje turi pamatyti, kad tu jau bėgi - jis tada tau galės padėti bėgti greičiau.

Būk „coachable“.

Didžiausias mentoriaus košmaras - žmogus, kuris į kiekvieną įžvalgą atsako: „Na taip, bet pas mus tai neveiks“ arba „Mes jau bandėm, nepavyko“. Jei viską žinai geriau, kam gaišti kito laiką? 

Kita vertus, aklas galvos linksėjimas irgi niekam naudos neatneš. Paklausi, o ką gi daryti?

Vietoje gynybinės pozicijos, naudok „testavimo“ principą. Jei mentoriaus idėja tau atrodo keista, sakyk: „Man tai skamba neįprastai, bet duok man savaitę - aš tai išbandysiu praktikoje ir grįšiu su duomenimis, kaip tai suveikė mano kontekste“.

Mentoriui nereikia, kad tu jam pritartum - jam reikia pamatyti, kad tu gebi paimti svetimą idėją, ją „sukramtyti“ ir paversti veiksmu. Vertė atsiranda ne tada, kai klausaisi ir linkčioji galva, o tada, kai tavo elgesys pasikeičia po pokalbio.

Parodyk, kad gerbi jo laiką.

Tai prasideda nuo elementarios higienos: laiku atsiųsta darbotvarkė, aiškus susitikimo tikslas ir, svarbiausia, grįžtamasis ryšys po susitikimo. 

Niekas taip nemotyvuoja mentoriaus tęsti darbo, kaip žinutė po savaitės: „Išbandžiau tavo patarimą X, gavau rezultatą Y, dabar judu prie Z“. 

Tai rodo, kad mentoriaus laikas nebuvo išmestas veltui. Tai kuria azartą ir prasmę padėti, o ne prievolę susitikti.

Vienintelis klausimas, kiek šio know-how pritaikysi tu?