Kodėl brandaus amžiaus žmonės turėtų būti laukiami darbo rinkoje ir pasitikėti savimi?

Dirbti su amžiumi įvairia komanda, tiesiog reiškia darbą su skirtingais žmonėmis. Visgi stereotipai ir nuostatos dėl amžiaus yra gajūs darbo rinkoje, nes skirtingo amžiaus žmonės atsineša skirtingas kompetencijas, požiūrį į gyvenimą ir ateities planus.

Vienas dažnesnių įsitikinimų yra tai, kad vyresnis žmogus – nelankstus arba neturi pakankamų kvalifikacijų, pavyzdžiui, nemoka anglų kalbos, nemoka dirbti kompiuteriu, neturi naujausių žinių rinkos ekonomikai suprasti. Dar manoma, kad vyresnio amžiaus darbuotojai nesupras jaunesnių kolegų, neprisitaikys, nenorės dirbti viršvalandžių, o gal net sugalvos įsteigti profsąjungą.

idialogue partneriai „Danske Bank“ Lietuvoje stengiasi paneigti šiuos stereotipus ir savo komandų įvairove kuria tvarių pokyčių visuomenę, kurioje brandūs talentai labiau savimi tikėtų bei drąsiau ryžtųsi pokyčiams.

Remiantis straipsniais „Ko skirtingo amžiaus darbuotojai gali vieni iš kitų pasimokyti?” bei „Domėjimąsi naujovėmis lemia ne amžius, o požiūris į turimus laiko ir kitus resursus” kartu su „Danske Bank“ apžvelgiame tai, kokią patirtį be profesinės, kompetencijas ir stiprybes brandūs žmonės atsineša į organizacijas, ir kodėl turėtų jose būti laukiami ne ką mažiau nei jaunesnieji jų kolegos.

Su amžiumi gerėja emocijų reguliavimo gebėjimai

Pasak „Danske Bank“ kalbintos ISM Vadybos bei ekonomikos universiteto prof. dr. Bernadetos Goštautaitės, amžiumi vyresni žmonės moka reguliuoti savo emocijas geriau ir turi daugiau empatijos, t.y. geba nuskaityti kitus žmones, kaip jie jaučiasi bei kokio jie yra charakterio.

„Kuo vyresni tampame, tuo greičiau gebame pajusti žmones. Mums reikia mažiau informacijos, kad suprastume kitus, užmegztume kontaktą bei greičiau susikalbėtume. Dėl to pastebima ir tyrimai tai patvirtina, jog ten, kur komandoje yra vyresni žmonės, kolektyvas susišneka geriau.“ – su „Danske Bank“ Lietuvoje dalinasi mokslininkė.

Būtent dėl šios priežasties darbuose, kur reikia dirbti tiesiogiai su klientais, jauni žmonės neilgai ištveria dėl augančio nepasitenkinimo darbu. Tuo tarpu vyresni, kurie geba geriau reguliuoti savo ir suprasti kitų emocijas bei atitinkamai valdyti ar net išvengti konfliktų, tiesioginiame darbe su klientais nejaučia tokio didelio emocinio krūvio ir jis nėra ypatingai neigiamas.

Pasak profesorės, būtent todėl klientų aptarnavimo pozicijose dirbantys jaunesni kolegos gali daug išmokti iš ilgiau dirbančių kolegų: kaip bendrauti su klientais, kaip užbėgti konfliktams už akių, kaip juos spręsti.

Domėjimąsi naujovėmis lemia ne amžius, o požiūris į turimus laiko ir kitus resursus

Yra įprasta manyti, kad jaunesni žmonės plačiai domisi naujovėmis, nepriklausomai nuo to, ar jiems šiandien tų žinių reikia, ar ne. Taip elgtis juos skatina jų amžius – ateitis atrodo neribota ir kupina galimybių.

Tuo tarpu vyresni darbuotojai žino, kad jiems darbo rinkoje liko ne 40 metų, o žymiai mažiau ir dėl to jie yra nelinkę skirti savo laiko ir pastangų dalykams, kurių dabar nereikia ir neaišku, ar prireiks ateityje. Tai viena iš aplinkybių, dėl kurios gali atrodyti, kad vyresni žmonės nesidomi technologinėmis naujovėmis.

Visgi, pasak „Danske Bank“ kalbintos prof. dr. Bernadetos Goštautaitės, tai ne tik pasenęs stereotipas (šiandien plačiai naudojamas technologijas sukūrė inovatoriai, kurie pagal amžių dabar priklauso vyresnių ir net senjorų kartai), bet ir brandžių žmonių stiprybė – apskaičiuoti laiko resursus ir juos skirti tik didžiausią grąžą nešančioms pastangoms.

„Naujas žinias ir net naujus kontaktus jų aplinkoje apibrėžia praktiškas klausimas: ar man tai šiandien yra reikalinga, ar man šiandien tai suteikia kokią nors naudą.“ – paaiškina dr. Bernadeta Goštautaitė.

Šią vyresnių žmonių motyvaciją, pasak organizacijų psichologės, verta prisiminti tais atvejais, kai įmonėje, padalinyje ar komandoje diegiama kokia nors naujovė: „Vyresniems žmonėms reikia pateikti konkrečių argumentų, kodėl ji dabar reikalinga, kodėl ji jiems dabar naudinga. Abstraktus pasakymas, jog tai modernu, pažangu, novatoriška, jiems nedaro įspūdžio ir nekuria motyvacijos aktyviai naujove domėtis.“

Vyresnio amžiaus darbuotojai yra linkę su ta pačia organizacija išlikti ilgiau

Remiantis kolegų patirtimi, matome, jog amžiumi mišrios komandos yra tvaresnės – jose mažesnė darbuotojų kaita.

Tai susiję su vyresnio amžiaus žmonių siekiu puoselėti ilgalaikius ryšius bei gerai pažinti kolegas. Tyrimai taip pat rodo, kad kolektyvai, kuriuose yra vyresnių žmonių, yra harmoningesni ir efektyvesni, o bendrystė su kolegomis ir geras mikroklimatas vyresnio amžiaus darbuotojams dažniausiai yra svarbesni nei kiti darbo teikiami privalumai.

„Tai pastebime ir vykdydami darbuotojų atrankas bei priimdami vyresnius talentus į darbą – jie ypatingai vertina galimybę gyvai bendrauti su kolegomis, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, skandinaviškos kultūros ypatumus – pasitikėjimą, pagarbą darbuotojui ir atvirą bendravimą, taip pat bendram laisvalaikiui ir darbui suteikiamas erdves bei laiką.” – dalinasi „Danske Bank“ vyr. komunikacijos konsultantė Stela Sinkevičienė.