Nematomi mokslo architektai: lietuviai, be kurių neapsieina didžiausi pasaulio mokslininkai

Ar kada susimąstėte, kas nutinka su moksliniu straipsniu po to, kai mokslininkas paspaudžia „išsaugoti“? Kol pasaulis laukia naujų atradimų, prasideda nematomas, bet itin svarbus darbas, be kurio šiuolaikinis mokslas tiesiog sustotų. 

Lietuvoje įsikūrusi įmonė „VTeX“ yra šio proceso epicentre – čia tiksliųjų mokslų profesionalai suformatuoja sudėtingus mokslinius tekstus į žmonėms ir mašinoms priimtinas formas.

Pokalbis su „VTeX“ atstovu, Roku Maliukevičiumi, atveria duris į nišinę, tačiau globaliai reikšmingą karjerą, kurioje preciziškumas, logika ir kokybė yra svarbiausia valiuta.

Prasmė – ne tik matyti, bet ir atrasti

„VTeX“ specializuojasi mokslinių tekstų skaitmeninėje transformacijoje – paverčia juos struktūrizuotais duomenimis, suprantamais tiek žmonėms, tiek mašinoms. 

Iš pirmo žvilgsnio, darbas „VTeX“ gali pasirodyti kaip tiesiog techninis teksto formatavimas. Tačiau iš tiesų, tai darbas, kuris lemia mokslo prieinamumą ir greitį.

„Anksčiau, norėdamas rasti reikiamą informaciją, mokslininkas eidavo į biblioteką ir valandų valandas vartydavo dešimtis straipsnių, kad atrastų tai, kas jam aktualu. Šiandien viskas persikėlė į skaitmeninę erdvę, tačiau atsirado naujas iššūkis –norint surasti aktualius šaltinius, informaciją turi suprasti ne tik žmogus, bet ir kompiuteris“, – aiškina įmonės atstovas.

Būtent čia atsiskleidžia „VTeX“ darbo esmė. Kiekvienas straipsnio elementas – nuo autoriaus pavardės iki mažiausios formulės dalies – yra sužymimas specialiomis gairėmis, sukuriant universalią struktūrą. Ši struktūra įgalina du esminius dalykus:

• Lengvą surandamumą (angl. findability): mokslininkas gali vykdyti itin tikslią paiešką, nurodydamas, kuriose straipsnio dalyse ieškoti konkretaus raktažodžio.
• Atradimo galimybę (angl. discoverability): gerai struktūrizuoti duomenys leidžia paieškos sistemoms ir dirbtinio intelekto įrankiams atrasti netikėtus ryšius tarp skirtingų mokslo sričių. Pavyzdžiui, biologas gali atrasti jo tyrimams pritaikomą matematikos teoriją, kurios net nebūtų pagalvojęs ieškoti.

„Visa tai neįsivaizduojamai paspartina mokslo progresą, nes mokslininkams atlikti šaltinių paiešką trunka žymiai mažiau laiko ir jie jie gali iš karto imtis darbo. Kai supranti, kad tavo darbas prisideda prie mokslo spartos, motyvacija tokiam darbui atsiranda savaime“, – teigia pašnekovas.

Ramybė ir struktūra chaotiškame darbo pasaulyje

Pasak įmonės atstovo, ši sritis yra tikras atradimas žmonėms, kurie vertina aiškias taisykles. Tai savotiška atsvara šiuolaikinėje darbo rinkoje paplitusiai „laisvai kultūrai“ su nuolatiniu chaosu.

Lyginant su kitomis darbovietėmis, darbo pobūdis čia yra apibrėžtas – egzistuoja aiškūs standartai ir taisyklės, kaip viskas turi atrodyti. Tai nuima dalį įtampos, nes stengiamasi pašalinti  situacijas, kuriose reikia priimti subjektyvius sprendimus, o ne remtis aiškiomis taisyklėmis.

Tačiau laisvė ir improvizacija čia atsiskleidžia ieškant efektyvių problemų sprendimo būdų, kai kiekvienas darbuotojas gali pasirašyti sau patogius įrankius ar programinius „skriptukus“, kurie pagreitina darbą. Be to, įmonė skatina ir apdovanoja inovatyvias idėjas, padedančias dirbti kokybiškiau ir efektyviau.

Galiausiai, tai yra sritis, idealiai tinkanti logiškiems, tikslumą mėgstantiems profesionalams, kurie nori dirbti ramioje, struktūruotoje aplinkoje ir gilintis į prasmingą darbą, išvengiant šiuolaikinei darbo rinkai būdingo chaoso.

Skaidri ir motyvuojanti atlygio sistema

Darbuotojų motyvaciją skatina ir su asmeniniu našumu susieta atlygio sistema, t.y. atlyginimai priklauso nuo atlikto darbo kiekio, kuris yra skaičiuojamas kas ketvirtį. 

„Įmonėje yra įvestas standartinis matavimo vienetas, o ketvirčio pabaigoje vertinami rezultatai. Jei darbuotojas per praėjusį ketvirtį padarė daugiau standartinių vienetų nei užpraeitą, jo atlyginimas ateinančiam ketvirčiui pakyla”, – dalijasi R. Maliukevičius.

Sistema turi ir saugiklį – jei našumas sumažėja vieną ketvirtį, atlyginimas lieka nepakitęs. Jis peržiūrimas tik tuomet, jei rezultatai prastėja kelis ketvirčius iš eilės, tačiau tokie atvejai, pasak pašnekovo, įmonėje per 35 metų laikotarpį, pasitaikė tik kelis kartus.

Svarbu, kad prie bendro našumo augimo prisideda ir IT skyrius, kuriantis greitesnį darbą užtikrinančius įrankius, o pati sistema neskatina vidinės konkurencijos, o atvirkščiai – skatina pagalbą, nes kolegai padėjus dirbti našiau, didesnį atlygį gauna abu.

Unikalios augimo galimybės

„VTeX“ didžiuojasi ne tik savo klientais, tarp kurių – didžiausi pasaulio mokslo leidėjai kaip „Elsevier“ ir „Springer“, bet ir požiūriu į darbuotojus. Įmonėje įprasta praktika – pirmiausia ieškoti talentų viduje.

„Nuolat susiduriame su automatizacijos iššūkiais, todėl mums reikia vis daugiau programuotojų. Geriausi kandidatai dažnai yra mūsų pačių gamybos darbuotojai, kurie jau puikiai išmano leidybos specifiką ir vidinius procesus. Mes suteikiame jiems galimybę persikvalifikuoti ir tapti programuotojais – tai lengvas ir natūralus persikvalifikavimas įmonės viduje“, – teigia pašnekovas.

Iššūkis, skatinantis tobulėti

Didžiausiu įmonės iššūkiu išlieka konkurencija su tokiomis šalimis kaip Indija ar Filipinai, kur darbo kaštai yra gerokai mažesni. Tačiau „VTeX“ į tai žiūri kaip į jų pagrindinę varomąją jėgą.

„Mes negalime konkuruoti kaina, todėl privalome konkuruoti kokybe, profesionalumu ir efektyvumu. Būtent dėl bekompromisės kokybės mus renkasi patys reikliausi pasaulio leidėjai, kurių dėka mūsų įmonė redaguoja ir Nobelio premijos laureatų mokslo darbus.

Šis spaudimas nuolat verčia mus ieškoti inovatyvių sprendimų, automatizuoti procesus ir išlikti savo srities lyderiais“, – apibendrina įmonės atstovas.