Ekspertė atsako: Kodėl verslo išmanymas apsaugos tave nuo buvimo pakeičiamu

„Jei turėtum stebuklingą burtų lazdelę – ką pakeistum organizacijoje?“ – tokį klausimą „idialogue” karjeros mentorė Sandra Kazakevičiūtė, kelia ne pirmą kartą. 

Jos atsakymas per daugelį metų, dirbant su talentų pritraukimo strategija ir jos įgyvendinimu samdant visoje Europoje, išliko tvirtas ir aiškus: „Ugdyti verslumo mąstymą (angl. business acumen) kiekvienam darbuotojui nuo pirmųjų dienų.“

Būtent ši kompetencija, pasak ekspertės, yra riba, skirianti gerą specialistą nuo nepakeičiamo stratego – žmogaus, kurio nuomonė yra vertinama, o indėlis daro realų poveikį. 

Tai gebėjimas matyti ne tik savo užduotis, bet ir visą organizacijos paveikslą: kaip ji kuria vertę, uždirba pinigus ir kokie strateginiai tikslai lemia kasdienius sprendimus.

Specialisto spąstai: matyti medžius, bet nematyti miško

Daugelis mūsų, gilindamiesi į savo sritį, patenkame į tai, ką galima pavadinti „funkciniu tuneliu“ – matome tik savo užduotis, bet prarandame ryšį su bendra verslo realybe. 

S. Kazakevičiūtė pabrėžia, kad tai nėra darbuotojo kaltė. Anot jos, „verslo žinių ir sisteminio mąstymo trūkumas – sistema, kuri daugumą ugdo efektyviai veikti savo funkcijoje, o ne suprasti visumą.“ 

Šis aklumas veda prie sprendimų, kurie, nors ir teisingi siaurame kontekste, gali būti žalingi bendram verslo tikslui.

Nežinojimo kaina: emocinis krūvis ir prarastos galimybės

Konteksto nesupratimas neišvengiamai veda į vidinius konfliktus ir stiprias emocines reakcijas, mat kai organizacijoje vyksta pokyčiai, kurių logikos nematome, jaučiamės prarandantys kontrolę. 

Psichologijoje šis reiškinys turi pavadinimą – reaktyvumo teorija, kuri teigia, jog pasipriešinimas yra natūrali gynybinė reakcija į suvokiamą laisvės ar kontrolės praradimą. Organizacijoje tai virsta neproduktyviu cinizmu, sumažėjusiu pasitikėjimu ir „mes prieš juos“ mentalitetu, kuris ardo komandinę dvasią.

Būtent čia verslo išmanymas tampa ne tik karjeros, bet ir emocinės gerovės įrankiu. Kaip pabrėžia autoriai T. Charan ir K. Useem „Harvard Business Review“ straipsnyje „Why Business Acumen Matters More Than Ever“ (2022), ši kompetencija leidžia sprendimus vertinti ne emociniu, o loginiu lygmeniu. 

Užuot reagavus į pokytį kaip į asmeninę grėsmę, pradedama analizuoti jo priežastis: išteklių paskirstymą, rinkos pokyčius, būtinybę daryti kompromisus tarp trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų. Supratimas, kodėl vyksta pokyčiai, sumažina pasipriešinimą ir didina įsitraukimą.

Išėjimas iš aklosios zonos: smalsumas

Kelias iš šio funkcinio tunelio prasideda nuo smalsumo. „idialogue” karjeros mentorė siūlo itin veiksmingą būdą sustabdyti automatinę emocinę reakciją. 

Anot jos, verta savęs paklausti: „Ko aš dar nežinau apie šią situaciją?“ Šis klausimas grąžina į racionalų lygmenį ir atveria duris strateginiam mąstymui. Smalsumas čia – ne tik asmeninė savybė, bet ir viena svarbiausių profesinių kompetencijų. 

Tai patvirtina ir Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) „Future of Jobs“ ataskaitos, kuriose gebėjimas nuolat mokytis ir domėtis (angl. curiosity and lifelong learning) įvardijamas kaip viena greičiausiai augančių ir būtinų kompetencijų, leidžiančių ne tik prisitaikyti, bet ir kurti inovacijas.

Nuo teorijos prie praktikos: kaip tapti verslo partneriu?

Aktyvus verslo išmanymo ugdymas yra sąmoningas ir nuolatinis procesas. Jis prasideda nuo sprendimo mąstyti kaip verslo savininkui: nebijokite savęs klausti:

• Kas yra trys pagrindiniai mūsų konkurentai ir kuo skiriasi jų strategija? 
• Kokia didžiausia verslo rizika šiuo metu? 
• Kuris produktas ar paslauga generuoja didžiausią pelną? 

Taip pat svarbu ir plėsti akiratį, skaitant verslo leidinius, tokius kaip „Harvard Business Review“, „McKinsey“ ar „Forbes“, ar klausantis įžvalgių tinklalaidžių, pavyzdžiui, „Proto Industrija“ ar „Acquired“. 

Taip pat būtina gilintis į įmonės „kraujotaką“ – finansus. Supratimas, kas yra pelno marža, klientų įgijimo kaina (CAC) ar investicijų grąža (ROI), leidžia jums kalbėti kalba, kurią supranta ir vertina vadovybė. 

Karjeros greitkelis: mentorystės svarba

Nors savarankiškas verslo išmanymo mokymasis yra pamatas, egzistuoja ir kitas karjeros akceleratorius, padedantis šį kelią įveikti greičiau – tai mentorystė. 

Pasak S. Kazakevičiūtės, patyręs mentorius, dažnai jau perėjęs per tas pačias akląsias zonas, gali suteikti neįkainojamą kontekstą, kurio nerasite metinėse ataskaitose ar verslo leidiniuose. 

Jis gali paaiškinti „nerašytas taisykles“, padėti suprasti konkrečių sprendimų politinę ar istorinę potekstę ir, svarbiausia, parodyti, kaip jūsų asmeninis indėlis tiesiogiai siejasi su didžiaisiais įmonės tikslais. 

Aktyvi mentoriaus paieška – ar per tokias platformas kaip „idialogue”, ar tiesiog užmezgant ryšį su gerbiamu kolega – yra ne silpnumo, o strateginės brandos ženklas ir viena efektyviausių investicijų į savo, kaip būsimo lyderio, augimą.

Idealiu atveju, kaip mini S. Kazakevičiūtė, šis procesas turėtų prasidėti jau „onboarding“ etape, kai naujam darbuotojui paaiškinamas ne tik jo vaidmuo, bet ir visas įmonės verslo modelis.

Galų gale, verslo išmanymas yra jūsų strateginė investicija į save. Ji paverčia jus profesionalu, kuris ne tik meistriškai valdo savo įrankius, bet ir supranta, kuriam mūšiui laimėti jie yra naudojami – būtent taip jūs iš pakeičiamo darbuotojo tapsite strateginiu partneriu.