Geri norai, blogi patarimai: kaip artimieji kenkia karjerą keičiantiems?

Kai artimas draugas, partneris ar šeimos narys praneša apie planus keisti karjerą, pirmoji mūsų reakcija – jį palaikyti. Tačiau, pasak „idialogue” mentorės bei personalo valdymo ir emocinės gerovės konsultantės Rasos Kaminskienės, būtent šie geranoriški bandymai padėti dažnai tampa didžiausiu kliuviniu.

Žmogus tokiame etape būna jautresnis, ieško aiškumo, o netinkami aplinkinių patarimai gali ne padrąsinti, o dar labiau sustiprinti abejones: „gal tikrai nesąmonę sugalvojau?“, „gal per vėlu?“.

Remdamasi savo praktika, R. Kaminskienė išskiria 7 populiariausias palaikymo frazes, kurios, nors ir tariamos iš geros valios, iš tiesų kenkia pokyčių procesui.

7 frazės, kuriomis kenkiame, norėdami padėti

Pasak R. Kaminskienės, artimųjų frazės iš pirmo žvilgsnio skamba geranoriškai, tačiau iš tiesų jos slepia didžiulį spaudimą „veikti greičiau“, „nebijoti“ ir „neabejoti“. Būtent tai ir yra kenksminga, nes žmogus, svarstantis apie pokytį, dažnai būna itin jautrus ir ieško aiškumo, o ne paviršutiniškų šūkių. 

Kai jis išgyvena identiteto krizę, jaučia baimę dėl finansų ar netikrumą, tokie patarimai kaip „tiesiog pradėk“ ar „viską gali, jei nori“ sumenkina jo išgyvenimus. Užuot leidus žmogui ramiai apmąstyti riziką, šios frazės verčia jį jaustis taip, lyg jo abejonės yra nepagrįstos.

„Viską gali, jei tik nori“

Anot specialistės, ši įkvepianti frazė yra klaidinanti. Vien tik noras ir entuziazmas pokyčio neišlaiko. Be strategijos, finansinio plano ir emocinio pasirengimo atlaikyti neapibrėžtumą, noras greitai išblėsta.

„Sek savo aistrą“

„Tai bene dažniausias patarimas“, – teigia R. Kaminskienė. Tačiau ji perspėja, kad aistra be kompetencijos, įgūdžių ir realaus poreikio rinkoje gali nuvesti tiesiai į nusivylimą. Tikras pokytis įvyksta ten, kur susitinka aistra, gebėjimai ir rinkos paklausa.

„Tavo patirtis – tavo stiprybė“

Taip, bet tik su viena sąlyga: „Kai sugebi ją parodyti per dabarties pritaikomumo, o ne praeities prizmę“, – pabrėžia „idialogue” mentorė. Anot jos, daugelis žmonių ir toliau kalba senos profesijos terminais, todėl darbdaviai ar klientai nesupranta, kokią vertę jie iš tiesų gali sukurti dabar.

„Svarbiausia – neišsigąsk ir tiesiog pradėk“

Nors artimieji taip bando padrąsinti, R. Kaminskienė teigia, kad keičiant profesiją po 40-ies, „tiesiog pradėti“ gali būti per daug rizikinga – tiek finansiškai, tiek emociškai. Svarbiau, anot jos, yra ne aklai šokti, o planuoti mažus, apgalvotus žingsnius.

„Tu dar jaunas, viską spėsi“

Šis guodžiantis pasakymas, pasak specialistės, sukuria klaidingą laiko pojūtį. Svarbu ne kiek žmogui metų, o kiek noro ir jėgų jis turi investuoti į naują pradžią. „Amžius nėra kliūtis, bet ir ne privilegija – tai tiesiog kontekstas, kuriame veiki“, – sako ji.

„Svarbiausia – daryk, kas tave daro laimingą“

R. Kaminskienė siūlo į šią frazę pažvelgti giliau: kas daro tave laimingu ilgalaikėje perspektyvoje? Kartais tai, kas malonu dabar, neatneš tvarios ramybės vėliau. Pokytis turi būti ne tik apie emociją, bet ir apie prasmingumą bei stabilumą.

„Svarbiausia – nepasiduok“

„Kartais – atvirkščiai“, – teigia R. Kaminskienė. Pasak jos, kartais svarbiausia yra laiku sustoti, įsivertinti situaciją iš naujo ir, jei reikia, pasukti kitur. „Nepasiduoti“ dažnai painiojama su atkaklumu bet kokia kaina, o tai veda į perdegimą. Branda reiškia ne tik ištverti, bet ir išdrįsti pagalvoti, kas iš tiesų verta mano pastangų.

Kodėl šie žodžiai taip skaudina?

Svarbu suprasti, kad karjeros pokytis nėra tik profesinis sprendimas – tai egzistencinis procesas. Žmogus išgyvena identiteto krizę, susiduria su realia finansine rizika (laikinu pajamų sumažėjimu) ir socialine kaina (kitų vertinimais, lyginimusi su bendraamžiais).

Tai yra maratonas, o ne sprintas, o minėtos frazės, pasak R. Kaminskienės, yra spaudimas bėgti sprintą – veikti greitai, užtikrintai ir be abejonių.

Kaip palaikyti iš tiesų karjeros pokyčio metu?

Jei standartiniai padrąsinimai neveikia, ką daryti? „idialogue” mentorė teigia, kad tikras pokytis prasideda nuo lėtumo, apmąstymo ir sąmoningumo, todėl geriausias palaikymas nėra entuziastingas „Tu gali!“.

Anot jos, tikra pagalba yra nuoširdūs klausimai, kurie suteikia erdvės pačiam žmogui rasti atsakymus. Ji siūlo vietoje patarimų paklausti: „Kaip galėčiau tave palaikyti šiame etape?“ arba „Ko tau šiuo metu labiausiai reikia – sprendimų ar tiesiog erdvės pagalvoti?“.

Kartais artimojo palaikymas yra tiesiog buvimas šalia, tačiau svarbu suprasti ir savo ribas. Pasak R. Kaminskienės, išorinė pagalba – pavyzdžiui, mentoriaus, psichologo ar koučerio – nėra silpnumo ženklas, o branda ir atsakomybė už save. 

Objektyvus, iš šalies padedantis žmogus, kaip kad mentoriai „idialogue” platformoje, gali padėti išlaikyti kryptį, kai viskas atrodo miglota, ir tokio žmogaus nuomonė dažnai būna efektyvesnė nei emociškai įsitraukusio artimojo.