Jaučiatės nuolat skubantys ir pavargę? Patarimai, kaip karjeroje pereiti iš sprinto į produktyvų maratoną

Daugelis iš mūsų dieną pradedame jau įšokę į dideliu greičiu lekiantį traukinį: skubūs darbai, vaikų darželiai, susitikimai, nesibaigiantys pranešimai ir nuolatinis jausmas, kad nespėjame. Ar įmanoma šį „streso traukinį“ sustabdyti ar bent jau sulėtinti? 

Mentorė Justina Kasparavičienė, kurios visa karjera jau dešimtmetį sukasi sveikatingumo srityje, tvirtina, kad tai ne tik įmanoma, bet ir būtina. 

Šiandien ji – partnerysčių vadovė „BIOptimizers“, vienoje iš lyderiaujančių Amerikos maisto papildų kompanijų. Temos apie gerą savijautą ir perdegimo prevenciją jai yra neatsiejama profesinės kasdienybės dalis, todėl jos atrasti būdai yra patikrinti ne tik asmeniškai, bet ir profesionaliai.

Pirmas žingsnis: sąmoningas startas, o ne reakcija

Daugelis produktyvumo patarimų moko, kaip padaryti daugiau per trumpesnį laiką. Justinos požiūris – radikaliai kitoks. Jis prasideda nuo pripažinimo, kad visko suspėti neįmanoma. „Darbai niekada nesibaigia“, – konstatuoja ji. Būtent todėl, užuot bandžiusi laimėti kiekybės lenktynes, ji sąmoningai renkasi kokybę.

Justinos dienos tikslas nesisuka aplink tai, kiek punktų ji gali išbraukti iš darbų sąrašo. Vietoje darbų sąrašo ji savęs klausia: „Kaip aš noriu jaustis šiandien?“. Šis paprastas klausimas pakeičia visą perspektyvą – dėmesys nuo begalinio „ką turiu padaryti“ sąrašo perkeliamas į „kaip aš tai darysiu“: kokybiškai, ramiai, su pasimėgavimu.

„Tai nėra tik skambūs lozungai – tai kasdienis sprendimas, pradedamas kiekvieną rytą su minčių išrašymu (angl. journaling). Man ši praktika leidžia išgryninti tikruosius prioritetus, kokybines intencijas ir į dieną žengti ne kaip reaktyviam vykdytojui, o kaip savo laiko ir energijos šeimininkui”, – teigia mentorė.

Kertinis momentas: sprendimas įtampos akimirką

Visgi net ir geriausiai suplanuota diena gali pateikti iššūkių. Būtent čia, pasak pašnekovės, slypi didžiausia galia – sugebėjime atpažinti augančią įtampą ir sąmoningą pasirinkimą, kaip į ją reaguoti.

„Kiekvieną dieną būna tokių akimirkų, kai turime pasirinkimą: ar toliau „važiuoti” su patiriamu stresu, ar nusiraminti, pakvėpuoti ir tęsti darbus su kitokia kokybe bei intencija“, – paaiškina ji. 

Žodis „gilumas“ čia yra esminis. Tai nėra tiesiog nusiraminimas, kad galėtum grįžti prie to paties chaotiško lėkimo. Tai sąmoningas pasirinkimas dirbti ir gyventi kitaip – ne paviršiuje, o iš esmės, įsigilinus. Sustojimas tampa ne laiko švaistymu, o vartais į kokybiškesnį mąstymą ir veikimą. 

Kaip greitąją pagalbą Justina naudoja kelis patikrintus metodus, pavyzdžiui, trumpas „Heart-Mind Coherence” meditacijas, kurios padeda sinchronizuoti širdies ir smegenų veiklą.

Pratimas paprastas: sustokite, užsimerkite, kelis kartus giliai įkvėpkite, dėmesį sutelkite į savo širdį ir pajuskite dėkingumą. Dėkingumą už šią dieną, už konkretų įvykį, už tai, kur esate dabar.  Dėkingumas mus labai greitai nuveda į širdį ir mes nurimstame ir nors pratimui tereikia 30-60s, po jo kitaip žvelgiame į dienos situacijas.

Taip pat mentorė rekomenduoja išbandyti kelių gilių įkvėpimų pratimą ar tiesiog mėgstamos dainos pasileidimą, kuri akimirksniu sugrąžina į save. 

Šie maži, bet sąmoningi veiksmai neleidžia stresui perimti kontrolės ir padeda išlaikyti produktyvumą, kylantį iš ramybės, o ne iš panikos.

Ilgalaikė investicija: baterijos įkrovimas

Vis dėlto, norint sėkmingai bėgti karjeros maratoną, neužtenka vien gebėti suvaldyti stresą dienos metu. Būtina nuolat „įkrauti baterijas“. Justina tai daro per apgalvotą vakaro rutiną, kurią laiko ne prabanga, kai lieka laiko, o būtina investicija į savo gerovę ir ilgalaikį darbingumą.

Vakare ji stengiasi vengti ryškios, ypač mėlynos, šviesos, kad neišbalansuotų miego hormono gamybos. „Kai hormonai veikia sklandžiai, kūnas lengviau pereina į poilsio režimą, o miegas būna gilesnis ir labiau atstatantis. Tai tiesiogiai veikia energijos lygį ir nuotaiką kitą dieną”, – pasakoja Justina.

Kiekvieną vakarą mentorė taip pat medituoja, tam kartais pasitelkdama specialų neurogrįžtamojo ryšio prietaisą Sensai, kuris padeda treniruoti smegenis pasiekti ramybės būseną greičiau. 

„Mūsų smegenys sukurtos rūpintis, nuolat skaičiuoti, kiek dar visko turime padaryti, tad meditacija ir smegenų treniravimas yra labai naudingi norint pasiekti ilgalaikę ramybės būseną. Tampame atsparesni aplinkos dirgikliams ir geriau galime suvaldyti stresą”, – teigia Justina.

Praktikos – ne pareiga, o ryšys su savimi

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinė kultūra sveikatingumo praktikas dažnai priverčia dar viena pareiga „turiu“ sąraše: „turiu“ medituoti, „turiu“ sportuoti, „turiu“ sveikai valgyti. Justina įspėja, kad tai – spąstai.

„Kai praktikos pasidaro „turiu“ ir aš jas pridedu prie jau turimo streso, tai jos jau nebėra sąmoningumo praktikos. Jos neprideda vertės, o sukuria dar papildomą stresą“, – teigia moteris. 

Tikroji praktikų prasmė, anot jos, yra ne aklas taisyklių laikymasis, o ryšio su savimi stiprinimas. „Tai vėlgi – pajautimo būdu. Kokios praktikos dabar man reikia? Gal man reikia šiandien šiaip lėtai pasivaikščioti? O gal pabėgioti?“ – klausia ji. 

Kartais geriausia praktika gali būti tiesiog leisti sau patingėti ir pažiūrėti serialą. Tikslas nėra atlikti ritualą, o išgirsti, ko kūnui ir sielai reikia būtent dabar. „Tikslas yra nusileisti į savo vidinį „aš“, – atkreipia dėmesį Justina.

Sąmoningumas kultūriniuose kodose

Šalia asmeninių įpročių, Justina atkreipia dėmesį ir į gilesnius, kultūrinius archetipus, kurie veikia mus pasąmoningai. 

„Dirbdama amerikietiškoje įmonėje pastebiu, kad lietuviškoje kultūroje, kitaip nei amerikietiškoje, gajus polinkis į darboholizmą kyla ne tiek iš ambicijos, kiek iš giliai įsišaknijusio noro įrodyti savo vertę. 

Mes save į priekį „varome” iš noro įrodyti, kad mes galime padaryti daug“, – sako Justina, pridurdama, kad šį jausmą nuolat lydi klausimas: „Ar aš čia pakankamai padariau?“. 

Pasak jos, šis bruožas, iš dalies paveiktas mūsų istorinės patirties, verčia mus nuolat „sprintuoti“. Sąmoningumas čia – tai gebėjimas atpažinti šį kultūrinį kodą savyje ir suprasti, kad nuolatinis savęs spaudimas bei noras įrodyti savo vertę nėra tvarūs. 

Karjera yra maratonas, o ne sprintas

Justinos patirtis ir filosofija atskleidžia, kad tvarus ir sėkmingas profesinis kelias yra ne sprintas, o maratonas. O maratone laimi ne tas, kas greičiausiai startuoja, bet tas, kas protingiausiai paskirsto savo jėgas ir geba išlaikyti kokybišką, gilų ritmą.

Mentorės pavyzdys rodo, kad gebėjimas sustoti, sąmoningai pasirinkti kokybę ir intuityviai jausti, ko reikia kūnui ir protui, yra ne silpnumas, o didžiausia stiprybė. Ne veltui mentorė geba suderinti vaikų auginimą, laisvą laiką, sveikatingumo praktikas ir aukštas pareigas milžinišku greičiu lekiančioje amerikietiškoje įmonėje.

Sąmoningumo įgūdžiai bei praktikos leidžia ne tik pasiekti įspūdingų rezultatų, bet ir išlikti sveiku bei laimingu žmogumi pačiame proceso sūkuryje. O ar ne to mes visi ir norime?