Karjeros patarimai: kaip darbuotojui būti lygiaverčiu partneriu, o ne tik samdomomis rankomis

Dažnas jaučia, kad darbas tėra prievolė nuo 9 iki 17 valandos, ir tai nenuostabu. Toks požiūris kyla iš metų metus dominuojančios „samdomo darbuotojo“ mąstysenos, kai aklai vykdomi nurodymai, tačiau niekada nematuojama atliekamo darbo prasmė ir vertė.

Neišvengiamai, tokia pozicija slopina asmeninį augimą, riboja karjeros galimybes ir palieka mus stagnacijoje, iš kuriuos dažnam ir gimsta noras keisti karjerą.

Visgi, vis dažniau ir garsiau skamba frazė, kad šiandienos karjeros sėkmės formulė yra kitokia. Ji reikalauja ne aklo nurodymų vykdymo, o partnerystės, paremtos abipusiu pasitikėjimu, vizija ir atsakomybe už rezultatą.

Šiame straipsnyje kalbamės su idialogue mentoriumi, verslininku ir verslo ugdytoju Dmitrijumi Fofonovu apie tai, kaip pasiekti šią transformaciją ir peržengti įprasto samdomo darbuotojo mąstymo ribas.

Nuo „darbuotojo“ iki „partnerio“: vizijos ir misijos paieškos

Pasak Dmitrijaus, jei įmonė veikia tik tam, kad uždirbtų pinigų, darbuotojai jausis tiesiog instrumentais. Tačiau, kai ji turi viziją, kuri yra didelė ir įkvepianti, ji pritraukia žmones, kurie ne tik atlieka užduotis, bet ir tiki tuo, ką daro.

Mentorius dalinasi, kad jam įkūrus šokių centrą „SKILLZ“, jo vizija buvo aiški: „Aš mačiau, kad šokių treneriai vos suduria galą su galu, o klientas negauna to, ko tikiuosi. Taigi nusprendžiau: tapsiu išskirtiniu šokių treneriu, parodysiu kitiems, kaip tai daryti, ir ieškosiu partnerių, kuriems mano vizija – padaryti perversmą šioje rinkoje – taip pat bus aktuali.“

Visgi, anot mentoriaus, „norint sukurti partnerystę, svarbu, kad darbuotojo ir darbdavio vizijos sutaptų.“ Taigi, kaip atpažinti darbdavį, kuris iš tiesų gyvena savo vizija, o ne tik ją deklaruoja?

„Apie tai galima paklausti darbo pokalbio metu: „Papasakokite plačiau apie įmonės viziją ir kaip ji kasdien įgyvendinama?“ Nuoširdžiai vizija gyvenančio vadovo akys degs, o jo atsakymai bus pagrįsti faktais ir konkrečiais pavyzdžiais, o ne tik skambiomis frazėmis”, – teigia Dmitrijus.

Karjeros augimas: valdyk savo rezultatus ir komunikuok vertę

Norint tapti partneriu, neužtenka tiesiog gerai atlikti savo darbą. Dmitrijus teigia, kad svarbiausia – gebėti parodyti atliekamo darbo vertę, o tai padeda padaryti rezultatų fiksavimas ir analizė. 

Ir nors daugelis žmonių vengia planuoti, bijodami nepasiekti užsibrėžtų tikslų, tačiau planas – tai svarbiausias kritinio mąstymo įrankis, kurį turi partneris.

idialogue mentorius siūlo tokį algoritmą:

• Planuok savo veiksmus ir tikslus. Planavimas leidžia tavo protui matyti kryptį ir tikslingai judėti link norimo rezultato. Tai ne pažadas, o gairės, kurios padeda įvertinti, ar esi teisingame kelyje. Pavyzdžiui, užuot sakęs „rašysiu straipsnius“, geriau planuok: „parašysiu po 2 straipsnius per savaitę, kurie pritrauks 500 naujų lankytojų per mėnesį“.
• Įvertink realius pasiektus rezultatus. Po planavimo etapo, kritiškai įvertink, kas pavyko, o kas – ne. Tai yra sąžininga savirefleksija, kuri atskleidžia realią situaciją. Pavyzdžiui, jei planavai pritraukti 500 lankytojų, o pritraukei 200, tai nėra nesėkmė – tai yra informacija.
• Analizuok skirtumus ir klausk savęs: „Ką daryčiau kitaip, žinodamas tai, ką žinau dabar?“ Šis klausimas yra esminis tobulėjimo įrankis. Vietoj savęs kaltinimo ar apgailestavimo, tu pereini į sprendimų paieškos režimą. Galbūt raktiniai žodžiai nebuvo tinkamai parinkti arba straipsnio struktūra neatitiko skaitytojų lūkesčių?
• Mokykis ir tobulėk. Analizės metu gautos įžvalgos leidžia pakoreguoti veiksmus ir pakartoti ciklą. Pakartojus šį procesą kelis kartus, pastebėsi, kad tavo rezultatai stabiliai auga, o tu tampi stipresniu specialistu.

Šis ciklas leidžia nuolat augti kaip specialistui ir stiprėja tavo, kaip atsakingo už rezultatą žmogaus, mąstymas. 

„Turint konkrečius skaičius apie kuriamą vertę, gali drąsiai eiti pas darbdavį su naujomis iniciatyvomis ir kalbėtis apie partnerystę, o ne tik apie atlyginimo didinimą. Pavyzdžiui: „Aš matau, kad įgyvendinę šį projektą galime padidinti pajamas X procentų, o aš už tai norėčiau Y procentų nuo gauto pelno“, – siūlo Dmitrijus.

Ką daryti kai pelno dalijimosi modelis netinka organizacijai?

Svarbu pabrėžti, kad tiesioginis pelno dalijimosi modelis galioja tik verslo įmonėse. Biudžetinėse ar viešojo sektoriaus įstaigose (pvz., ministerijose, mokyklose, ligoninėse) „partnerystė“ ir sukurta vertė matuojama bei atlyginama visiškai kitaip. 

Štai keli pavyzdžiai, kaip tai galėtų atrodyti:

• Vertė = efektyvumas ir sutaupymas. Tu gali „parduoti” ne pajamų didinimą, o išlaidų mažinimą:

„Mano pasiūlytas procesų optimizavimas padės skyriui sutaupyti apie 10 000 eurų per metus. Už šios iniciatyvos įgyvendinimą norėčiau gauti vienkartinę metinę premiją, siekiančią X procentų nuo sutaupytos sumos.“

• Vertė = geresnė paslaugų kokybė. Vietoj pelno siekiama geresnio socialinio rezultato:

„Įdiegus mano sukurtą sistemą, gyventojų prašymų apdorojimo laikas sutrumpės 30%. Tai akivaizdus mano kompetencijos įrodymas, todėl norėčiau aptarti galimybę gauti aukštesnį pareigybės koeficientą ir didesnį atlyginimą.“

• Vertė = didesnė atsakomybė ir autonomija. Partnerystė gali reikšti ne finansinį atlygį, bet ir didesnį pasitikėjimą ir galimybes:

„Aš matau galimybę sukurti naują jaunimo mentorystės programą. Leiskite man vadovauti šiam projektui ir skirkite jam minimalų biudžetą. Tai būtų didžiausias mano darbo įvertinimas ir žingsnis link skyriaus vadovo pozicijos ateityje.“

Tokiu būdu pagrindinis principas išlieka tas pats: aiškiai identifikuok problemą, pasiūlyk pamatuojamą sprendimą ir susiek jį su pageidaujamu atlygiu. 

Nuo nuvertinimo iki pripažinimo: kodėl skaičiai svarbesni už žodžius

Kai pradėsi nuosekliai fiksuoti savo pasiektus rezultatus ir gebėsi juos paversti finansine verte, tu ne tik tapsi vertingesnis esamam darbdaviui, bet ir didinsi savo vertę darbo rinkoje. 

„Nebūk nustebęs, jei „headhunteriai“ bandys tave pervilioti, pamatę tavo kuriamą ir komunikuojamą darbo rezultatų vertę, kurios negali pamatuoti kiti darbuotojai. 

Kol pats nesuprasi ir nefiksuosi savo indėlio, gali metai iš metų stagnuoti, net jei dirbi sunkiai. Tavo gebėjimas komunikuoti savo pasiekimus yra raktas į nuolatinį augimą ir didesnes karjeros galimybes”, – užtikrintai teigia mentorius.

Darbdavio vaidmuo: ugdyti partnerius, ne darbuotojus

Svarbu pripažinti, kad partnerystė yra dvipusis eismas. Tam, kad ji būtų įmanoma, ir darbdavys turi suvaidinti savo rolę. Tai prasideda nuo tinkamų žmonių samdymo – tų, kurie pasižymi vidine motyvacija ir tiki, kad yra stipresni už aplinkybes.

Anot Dmitrijaus, sekantis „svarbiausias darbdavio įrankis” yra pasitikėjimas savo darbuotoju. Duokite jam kuo daugiau atsakomybės ir nieko nesitikėkite atgal. Šis principas sukuria autonomijos ir atsakomybės jausmą, kuris yra esminis ugdant partnerystę. 

Tiesa, būtina papbrėžti, kad šis principas realiame pasaulyje reikalauja iš vadovo didelės brandos, finansinio stabilumo bei gebėjimo toleruoti klaidas.

Taip pat svarbu, kad darbdavys prisiimtų mentoriaus, o ne tik vadovo poziciją. „Jis turi aiškiai paaiškinti, kokia yra kiekvienos atliekamos užduoties prasmė, kodėl ji svarbi bendram tikslui ir padėti darbuotojui suprasti jo pačio indėlį“, – teigia idialogue mentorius. 

Ugdydamas kritinį mąstymą ir skatindamas klausti „Kam aš tai darau?“, darbdavys skatina proaktyvumą ir savarankišką problemų sprendimą. Tai leidžia darbuotojui vystyti savo įgūdžius ir tapti ne tik vykdytoju, bet ir vertės kūrėju. 

Galiausiai Dmitrijus pabrėžia, jog „svarbu nuolat dalintis su darbuotoju įmonės rezultatais“, nes šis veiksmas padeda darbuotojui pamatyti, kaip jo darbas prisideda prie bendros sėkmės. 

Matydamas bendrą paveikslą, jis supranta savo pastangų svarbą ir jaučiasi visumos dalimi, kas stiprina komandinę dvasią ir partnerišką lojalumą įmonei.

Vidinė ramybė – sėkmingos partnerystės pagrindas

Galų gale, Dmitrijus teigia, kad sėkminga partnerystė prasideda nuo vidinio santykio su savimi. Banalus patarimas „mylėk save“ čia reiškia gebėjimą jausti vidinę ramybę ir autentiškumą. 

Pasak mentoriaus, kai gerai jaučiatės pats su savimi, automatiškai kils teisingi klausimai darbo pokalbiuose ir kasdienėse situacijose, o aukos pozicija bus keičiama į partnerio mąstymą, kuris supranta, kad investuodamas savo energiją ir laiką, jis turi teisę tikėtis lygiaverčio santykio.

„Partnerystė yra įmanoma, o raktas į ją yra jūsų rankose. Stebėkite savo mintis, vertinkite savo indėlį ir nebijokite imtis iniciatyvos. Būkite nuoširdus sau ir kitiems, ir tik tada atrasite darbdavį, su kuriuo galėsite kurti kartu, o ne tik dirbti”, – apibendrina D. Fofonovas.

Kvietimas mentorystės sesijai

Daugelis iš mūsų visą gyvenimą dirba ne pilnu pajėgumu vien todėl, kad nežino, kaip atpažinti savo tikrąsias stiprybes ir kaip jas pamatuoti. Jei nori įvaldyti partnerišką mąstymą ir tapti tuo žmogumi, su kuriuo darbdaviai nori kurti ilgalaikę vertę, verta pradėti nuo mentorystės.

Dmitrijus tiki, kad gyvenimas neturi būti sudėtingas ir neturi jame būti daug kančios. Todėl visą gyvenimą jis ieško paprastos struktūros ir logikos, kuri leistų jaustis puikiai, lengvai spręsti iššūkius ir pasiekti finansinę bei laiko laisvę. 

Šiandien jis tuo dalinasi su kitais, tapdamas mentoriumi tiems, kurie jaučiasi užstrigę, ieško savo kelio, patiria nuvertinimą ar stokoja įrankių efektyviam judėjimui. Jo mentorystė – tai ne tik teorija, bet ir praktiniai „gyvenimo būdo patarimai“ bei struktūra, leidžianti augti lengvai ir su džiaugsmu.

Kaip sako pats Dmitrijus: „Mano kelyje man padėjo daugybė žmonių, todėl dabar noriu padėti tau.“ Taigi, jei esi pasiruošęs peržengti tradicinio darbuotojo ribas ir siekti autentiškų darbo santykių bei didesnės sėkmės, Dmitrijus kviečia atverti duris į mentorystę.