KARJEROS VIRŠŪNĖ: Kiek vertas Silicon Valley sapnas?

Sukūrė 24 patentus, vėliau įsidarbino Silicon Valley svajonių įmonėje, tada įkūrė savo verslą, o galiausiai... grįžo atgal. Tai – Valdo Pilkausko, Oxylabs sprendimų architekto istorija, kuri verčia permąstyti, ką iš tiesų reiškia profesinė sėkmė.

Jo kelionė – tai ne tik įspūdingi skaičiai ir sistemos, apdorojančios tūkstančius užklausų per sekundę. Tai pasakojimas apie tai, kaip lietuvių IT talentas pamatė tikrąjį Silicon Valley veidą, išdrįso keisti programuotojo kėdę į verslininko poziciją ir atrado, kad kartais didžiausia drąsa – pripažinti, jog mesti verslą – ne gėda. 

Kodėl po visų šių patirčių jis grįžo į Oxylabs? Atsakymas gali nustebinti daugelį, svajojančių apie karjerą užsienyje ar nuosavą verslą. Kaip sako pats Valdas, žolė iš tiesų nėra žalesnė kitoje pusėje.

24 patentai Lietuvos IT rinkoje

V. Pilkausko karjera Lietuvoje buvo itin sėkminga. Oxylabs įmonėje jis pasiekė principal inžinieriaus poziciją bei tapo vienu produktyviausių įmonės inovatorių. 

Įsivaizduokite talentą, sukūrusį 24 patentus. Tai ne šiaip skaičius – tai dešimtys ilgų vakarų, tūkstančiai kodo eilučių, nesuskaičiuojamos valandos, praleistos ieškant tobulo sprendimo. Valdas buvo ir yra Lietuvos IT pasaulio žvaigždė, tačiau jo akys krypo į horizontą, kur švietė Silicio slėnio pažadai.

Tikrasis Silicon Valley veidas

„Visi kalba apie Silicio slėnį – koks jis nuostabus. Tad man labai norėjosi pamatyti tą amerikietišką darbo kultūrą ir įmones, kurios samdo itin aukšto lygio specialistus”, – prisimena V. Pilkauskas savo sprendimą priimti darbo pasiūlymą iš Silicio slėnio įmonės.

Visgi, tikrovė pasirodė esanti kitokia. Vietoj bendradarbiavimo – individualizmą šlovinanti kultūra. Vietoj bendrystės – profesinė izoliacija. Vietoj kolegų, su kuriais daliniesi pergalėmis ir iššūkiais – konkurentai, kovojantys dėl pripažinimo. 

Amerikos IT milžinės mechanizme Valdas pasijuto sraigteliu, kurio vertė matuojama tik asmeniniais pasiekimais.

„Supratau, kad man nepatinka dirbti tokioje įmonėje dar nepraėjus metams po įsidarbinimo, visgi prižadėjau sau išdirbti ten dvejus metus”, – šiuose žodžiuose girdėti ne tik nusivylimas, bet ir vidinis konfliktas. Konfliktas tarp įsipareigojimo sau ir suvokimo, kad tai, ką jis rado, nebuvo tai, ko ieškojo.

Kada mesti verslą – ne gėda?

Nusivylęs amerikietiška korporacine kultūra, Valdas ryžosi žengti į teritoriją, kur daugelis veržiasi taip pat įkelti savo koją – verslo kūrimą. 

„Aš esu žmogus, kuriam įdomūs nauji dalykai. Ne pinigai, ne pripažinimas, o nuolatinis augimas ir smalsumo malšinimas yra mano varomoji jėga”, – dalijasi jis, mat šiuose žodžiuose slypi visa jo asmenybės esmė.

Visgi, tapęs verslininku, Valdas atrado metamorfozę, kuriai niekas jo neparengė. Ką reiškia kalbėti su klientais, kai anksčiau bendraudavai tik su kodu? Kaip sukurti procesą, kai anksčiau tavo darbas buvo tik dalis didesnio mechanizmo? 

Verslas, žadėjęs kūrybinę laisvę, išmušė Valdą iš komforto zonos ir atnešė netikėtą atradimą – žmogaus nėra visagalis. „Emocinis pajėgumas yra vienas pagrindinių dalykų, kuriant savo verslą”, – duoda Valdas diagnozę modernaus verslo pasauliui, kuriame psichologinis atsparumas tampa valiuta, vertesne už kapitalą.

Valdo santykis su išsekimu nebuvo teorinis – jam jau anksčiau dėl išsekimo yra tekę pabuvoti ligoninės palatose. Būtent šie patirties fragmentai suformavo vyrui jautrų vidinį radarą, fiksuojantį subtiliausius artėjančios audros ženklus.

Ir būtent šis radaras galiausiai davė signalą, privertusį priimti sprendimą, kurį verslo pasaulis dažnai laiko tabu – atsitraukti. Valdas savo emocinę autonomiją iškėlė aukščiau verslo ambicijų. Ne kapituliacija, o tikslingas atsitraukimas – taip galima apibūdinti jo sprendimą palikti verslą. 

Tradicinių naratyvų pasaulyje, kur verslininko istorija privalo baigtis arba bankrotu, arba milijardais, Valdo pasirinkimas atrodo erezija. Tačiau šioje erezijoje glūdi ir revoliucija – pripažinimas, kad asmeninės ribos nėra mūsų silpnumo ženklas, o greičiau išminties kompasas, rodantis, kada metas keisti kursą.

Naujas požiūris į sėkmę

Šios trys skirtingos patirtys suformavo unikalų V. Pilkausko požiūrį į profesinę sėkmę. 

„Sėkmė ateis tam, kuris nepasiduos”, – sako jis, tačiau čia pat atskleidžia gilesnę įžvalgą: kartais sėkmė slypi ne užsispyrime, o gebėjime laiku atpažinti, kada metas keisti kryptį. 

„Jei žmogus nusprendžia nebetęsti verslo, tai nereiškia nieko blogo ir nieko nesako apie patį žmogų”, – teigia Valdas.

Sugrįžimas su nauja perspektyva

Šiandien V. Pilkauskas vėl Oxylabs, tačiau jau kitoks – su verslo kūrimo patirtimi ir gilesniu savęs pažinimu. 

„Atrodė, kad būtų neįmanoma pasirinkti kitą įmonę nei Oxylabs”, – sako jis apie savo sprendimą grįžti. Čia jis rado tai, ko visada ieškojo – sudėtingus techninius iššūkius, bendradarbiavimo kultūrą ir prasmingus ryšius su kolegomis.

„Pirmą kartą gyvenime mokausi mėgautis momentu”, – prisipažįsta V. Pilkauskas. Ši frazė atspindi ne tik asmeninę, bet ir profesinę brandą – supratimą, kad didžiausia sėkmė nebūtinai slypi prestižiniame darbe ar nuosavame versle, o gebėjime atrasti vietą, kur gali geriausiai realizuoti save.

Jo istorija – tai priminimas visiems profesionalams, kad kartais reikia išbandyti skirtingas darbo kultūras ir roles, kad suprastum esminę tiesą: tikroji profesinė laimė gali slypėti ten, kur prasidėjo tavo kelionė. 

Svarbiausia – turėti drąsos ne tik išbandyti naujus kelius, bet ir sugrįžti ten, kur jauti tikrą prasmę.