Mentorės patarimai, jei norisi ugdytis apčiuopiamą kūrybiškumą

„O jei mūsų KPI‘sas būtų „aha!” momentai, kuriuos patiriame savo kasdienybėje? Ar galėtume pagal tai vertinti, kaip mums sekasi? Ar vis tik sėkmę matuosi tik skaičiais?” – klausia idialogue mentorė Greta Galminė.

Pasak Gretos, kūrybiškumas yra ne tik menininkams priklausanti privilegija – jis prieinamas visiems ir iš tiesų yra būtinas bet kuriam sėkmingam specialistui. Šiame straipsnyje mentorė siekia pasidalinti savo atrastais kūrybiškumo šaltiniais tam, kad „kūrybiškumo azartas“ būtų prieinamas ir tau.

Kūrybiškumas nėra mistinė mūza

Kūrybiškumas dažnai lyginamas su įkvėpimu: mes laukiam mistinės mūzos, kuri nutūpia ant peties ir tada mes sugalvojam progresyvią, originalią bei galvą nunešančią idėją. 

Tikriausiai, tame tiesos yra nemažai, bet, pasak mentorės, įkvėpimo laukimą mes galime pagreitinti ir tam yra įvairiausių būdų. 

„Tomas Ramanauskas, Kūrybiškumo mokyklos įkūrėjas, sako, kad „nušvitimas – tai gero prisikimšimo į save rezultatas“ ir aš negalėčiau su tuo labiau sutikti. 

Kuo daugiau sugeriame aplinkoje esančių kūrybiškų sprendimų filmuose, fotografijoje, muzikoje, socialinėje medijoje, madoje ar kuriamuose produktuose, tuo labiau užpildome save – tarsi kaupiame idėjų banką, kuris reikiamu momentu mums išmoka dividendus” – dalijasi G. Galminė.

Pirmas žingsnis, kurį rekomenduoja mentorė – alkis kitų kūrybai ir laikas, dedikuotas būtent šiai veiklai.

Bankas prikauptas, bet „aha“ momentai kaip neįvyksta, taip neįvyksta

Jei jauti, kad ankstesnieji patarimai per abstraktūs, mentorė kviečia susipažinti su tuo, ką sako kūrybiškumo teorija. Amerikiečių kilmės rašytojas Izaokas Asimovas sako, kad tam, jog sugalvotume idėją ar nestandartinį sprendimą, mums reikia:

• atsipalaidavimo, lengvumo ir leidimo sau suprasti, kad kūryba ar idėjų paieška nėra laiko švaistymas;
• jei dirbama grupėje, suprasti, kad visi dalyviai turi sutikti leistis į mažiau struktūruotą veiklą, kuri negarantuos rezultato – jis gali įvykti arba ne;
• linksmumas, leidžiantis į kūrybingumą – kurk ir skatink atmosferą, kurioje kuo daugiau atsipalaidavimo, vietos „nesąmonėms“ ir juokui. Tai tikrai atpalaiduoja kūrybiškumo raumenis;
• pamiršti ir atsikratyti jausmo, kad privalome kažką sukurti ir už tai esame atsakingi. Geros idėjos yra lyg šalutinis poveikis.

Norisi apčiuopiamo kūrybiškumo akceleratoriaus? 

„Taip pat rekomenduoju susipažinti su Dr. Ievos Martinaitytės darbais, kuri išanalizavo visą per paskutinius trisdešimt metų išleistą mokslinę literatūrą apie kūrybiškumą ir atliko septyniasdešimt interviu su skirtingais kūrėjais, kad atrinktų praktikas, kurios žadina inovatyvumą. Be to, ji visas savo žinias sudėjo į kortų kaladę „DIP“, kuri gali veikti kaip tavo tramplynas kasdieniam įkvėpimui. 

O jei norisi dar platesnio ir lengviau pasiekiamo įkvėpimo, telpančio telefono ekrane – kviečiu nerti į BEHANCE puslapį, kuris drąsiai prisistato kaip „the world‘s largest creative network for showcasing and discovering creative work“, – rekomendacijomis dalijasi mentorė G. Galminė.

Ieškokite kūrybiškų sprendimų lengvai

Pasak Gretos, su kūrybiškumu galioja taisyklė, kad kuo daugiau kuriate, tuo daugiau sukuriate. 

„Nežinau, ar yra terminas „kūrybiškumo azartas“, bet toks reiškinys tikrai yra. Kurkite ir mėgaukitės matydami standartines darbo užduotis kitaip. 

Leiskit sau rutinoje pastebėti arba sukurti netikėtumą. Ne tik efektyvinkite procesus, bet ir ieškokite jiems kūrybiškų sprendimų – tai didins įsitraukimą, kurs naujas praktikas ir gerins bendrą atmosferą. 

Pabandykit, tai neturi šalutinio poveikio” – sako mentorė.

P.S. jei apie kūrybiškumą ir kitas temas su Greta nori pasikalbėti plačiau, kviesk ją mentorystei idialogue platformoje čia.