Mentoriai rekomenduoja: jei pradėtumėte karjerą iš pradžių

Sakoma, reikia mokytis iš kitų, o ne savo klaidų. Šį kartą idialogue Mentoriai atsigręžė atgal į savo karjeras ir pasidalino tuo, ką darytų kitaip, jei pradėtų karjerą iš pradžių. Ar pasinaudosi kitų patirtimi, kad tavoji karjera spindėtų ryškiau ir harmoningiau?

Mentorė Jevgenija Ešvovičiūtė:

Jei jausčiau, kad pozicija ne man, nesirinkčiau jos. Karjeros pradžioje norisi tiesiog gauti darbą, todėl kartais renkamės tai, ką siūlo. Tačiau jau geriau palaukti, nei po to kentėti. Na, ir net pasirinkus ne taip, nekentėčiau – netiko, nepatiko, eičiau kitur.

Mentorė Jelena Eirošienė:

Prieš drastiškai keisdama veiklas ir sritis, susirasčiau patyrusį tos srities ekspertą – Mentorių ir, kad naujas „kelias“ būtų mažiau duobėtas, išsiaiškinčiau judėjimo tuo „keliu“ specifiką iki paskutinio centimetro.

Mentorius Martynas Urbonas:

Drąsiau keisčiau darbovietę, atsižvelgdamas į rinkos tendencijas.

Mentorė Laura Astrauskienė:

Labiau įsiklausyčiau į save, į tai ko noriu pati ir kas mane „veža“ profesinėje veikloje, išbandyčiau organizacijas per praktikas, savanorystę.

Mentorė Giedrė Tallat – Kelpšaitė:

Imčiausi darbų tose srityse, kurios man kelia malonumą ir džiaugsmą, kur jaučiu, kad tiesiog pranykstu tą darant. Žiūrėčiau, kad kompanijos / organizacijos kryptis, vertybės sutaptų su manosiomis. Nebijočiau keisti, tačiau prieš keičiant pamąstyčiau, ar bėgu nuo kokių nors savybių viduje, kurių nenoriu priimti, ar tikrai tai ne mano vieta, nejaučiu pasitenkinimo, jaučiu, kad stoviu vietoje.

Mentorė Vitalija Uzialaitė:

Pirma mintis – darbas turi būti malonumas, tad labai svarbu klausyti savęs, nebijoti keisti, jei tai ne tai, ko tikėjaisi.

Mentorė Brigita Baškevičiūtė:

Nebijočiau staigių pokyčių (keisti darbo vietas ir t.t.).

Mentorius Augustas Buzarevičius:

Užduočiau sau klausimą, ar galiu gyventi be tos veiklos? Jei ne, vadinasi tai veikla, kuri reikalaus dėmesio ir įsitraukimo nepaisant nieko.

Mentorė Gintė Martinkėnė:

Visų pirma išsigryninčiau savo vertybes, silpnybes bei stiprybes, nes šie žingsniai reikalauja giluminio savęs pažinimo, kuris po to padeda geriausiai realizuoti savo potencialą ir atliepti poreikius.

Mentorius Saulius Alksnis:

Savanoriaučiau! Daryčiau daugiau nemokamų praktikų! Įsitraukčiau į vidines universitetų iniciatyvas! Ieškočiau drąsos likučių ir kalbinčiau bei mokyčiausi iš kuo daugiau žmonių!

Mentorius Renatas Kandrotas:

Pasakyčiau sau, kad gerai pagalvok ką nori daryti gyvenime.

Mentorė Auksė Slenė:

Iš esmės nekeisčiau nieko. Galbūt trūko kelių dalykų (tuo metu to nesuvokiau), kurie padėtų priimti sunkesnes situacijas paprasčiau: nebijoti klausti žmonių su patirtimi ir suvokti, jei tiki tuo, ką darai, jauti „kaifą" nuo to – tai teisingas kelias. O iškilę sunkumai – tai laikina, įveikiama. Klausk, bendrauk, laikykis žmogiškų vertybių – bus viskas taip, kaip turi būti. Man pasiteisino visu 100%.

Mentorė Rasa Strolytė:

Pastebėjau, kad tiek aš, tiek kiti pokyčiams subręstame daug vėliau, nei pastebime, kokių pokyčių iš tiesų reikia. Todėl... daryčiau tas pačias klaidas.

Mentorė Loreta Pivoriūnaitė:

Ir savanoriaučiau, ir prašyčiausi būti kieno nors padėjėja. Daryčiau stažuotes, dalyvaučiau hakatonuose (panašiai buvo).

Mentorė Rūta Janukėnienė:

Iš pradžių išsigryninčiau savo stipriąsias puses (savybes, gebėjimus, talentus) ir visą manyje slypintį potencialą, tada pasirinkčiau vieną iš galimų karjeros krypčių, nusimatyčiau tikslą (ko sieksiu) ir tada jau veikčiau – tikslingai ir kryptingai.