2023.11.07

Po 20 metų darbą pakeitęs Deividas: „Svarbu savęs nepasendinti“

Kai idialogue partnerių „Danske Bank“ pinigų plovimo prevencijos (anti-money laundering) specialistas Deividas Sereičikas suprato, kad neišvengiamai turės ieškoti naujo darbo, jam buvo likusios tik kelios dienos iki keturiasdešimties, iš kurių 20 metų buvo praleisti vienoje įmonėje, vienoje pozicijoje. 

 

Darbo pradžia „Danske Bank“ jam buvo nemenkas iššūkis. Jį sėkmingai įveikti ir jau po metų pakilti pareigose Deividui padėjo tokios asmeninės savybės kaip dėmesingumas detalėms ir siekis didžiausio kruopštumo reikalaujančius darbus atlikti kuo geriau. 

 

Nors jis pats nemėgsta pokyčių, pinigų plovimo prevencijos specialisto pareigas užimantis Deividas ragina kitus jų nebijoti, nes pasak jo, juk nėra nieko baisaus bandyti tiek, kiek reikės.

 

Kodėl nusprendei ieškoti naujo darbo?

 

Ankstesniame darbe, prasidėjus karantinui, mano darbo pobūdis leido iš namų dirbti visus metus. Per juos sukako 20 metų, kaip dirbau toje pačioje įmonėje, į kurią atėjau iš karto po kariuomenės, būdamas 20-ies. 

 

Artėjant darbo sukakčiai, ėmiau galvoti: ką aš čia darau? Aš nieko daugiau nemoku, o man juk tuoj 40-ešimt. Taip mąstydamas „užspaudžiau save į kampą“ ir darbas nebeteikė malonumo. 

 

Tuomet pasitariau su žmona, ar galiu bandyti, ką nors keisti. Turėdamas jos palaikymą, priėmiau pažįstamo kvietimą dirbti jo naujai įsteigtoje statybų kompanijoje, o po metų, naujam verslui nepasisekus, pradėjau ieškoti kito darbo. 

 

Po kelių dešimtmečių transporto kompanijoje, kurioje darbas labai įtemptas, norėjau ramesnio, paprastesnio darbo. Kaip tik tuo metu „Danske Bank“ Lietuvoje, kurioje mano žmona dirba jau daugiau nei 10 metų, atsirado laisva jaunesniojo pinigų plovimo prevencijos specialisto (angl. Junior AML Officer) darbo vieta. 

 

Žmonos, kurios iki tol kartais juokais teiraudavausi „Kada mane pasiimsi?“, pasiklausinėjau, koks tai darbas. Pasirodo, jog kandidatuojantiems į šią poziciją akcentuojama, jog tai labai monotoniška veikla — nuolatinis tų pačių funkcijų kartojimas, krapštymasis. O juk aš esu krapštukas! 

 

Man patinka krapštytis vienoje vietoje — bet kokį darbą duokite — aš sėdėsiu, krapštysiuos. Reikia nudažyti — nudažysiu taip, kaip reikia geriausiai. Reikia motociklą suremontuoti – suremontuosiu taip, kad būtų be priekaištų. Lygiai taip pat dabartiniame mano darbe „Danske Bank “. 

 

Labai džiaugiuosi, kad man pavyko ir prieš kiek daugiau nei metus pradėjau čia dirbti.

 

Ar ieškant naujo darbo teko išgirsti komentarų dėl amžiaus?

 

Ne, niekada — arba nesakė, arba negirdėjau. Daugiausia klausdavo, kodėl taip ilgai dirbau ankstesnėje darbovietėje, vienoje vietoje. O tai labai sunkus klausimas… Tiesiog nejauti, kaip metai prabėga: žiema-vasara, žiema-vasara. Aš – vienas tų žmonių, kurie nemėgsta didelių pokyčių tiek darbe, tiek gyvenime. 

 

Kaip manai, ar stereotipai ir nuostatos dėl amžiaus gajūs darbo rinkoje, ar visgi tai mitas?

 

Taip. Nors tiesiogiai neteko susidurti, bet mano artimoje aplinkoje esantys brandesnio amžiaus žmonės tai patiria. 

 

Sesers vyras, kuris visą profesinį gyvenimą dirbo vienos įmonės vadovu, jau kelerius metus nesėkmingai ieško darbo. Nors visi stengiasi padėti paieškose, bet nepavyksta ir jis sako, jog tai dėl amžiaus. Panašiai ir sesuo susidūrė su sunkumais, kai keitė darbą. Ji labai išgyveno, kad niekam nebus patraukli kaip darbuotoja, nes per sena. 

 

Visgi, esame skirtingi žmonės ir, aš manau, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Aš stengiuosi visą laiką išlikti paprastas – neišsišokti, neprašyti ir nesitikėti nerealių dalykų. Mes visi kažkada pradėjome nuo nulio. 

 

Kas labiausiai neramino pradedant dirbti naujoje vietoje?

 

Pirmiausia, nerimavau dėl savo anglų kalbos. Nors skelbime buvo nurodyta, jog darbo vieta nereikalauja stiprių anglų kalbos žinių, aš galvojau: juk visi organizacijoje kalba angliškai. Girdėdavau, kaip mano žmona dirba – ji nuolatos kalba angliškai. 

 

Tuo tarpu mano anglų kalba buvo labai prasto lygio, bet toks ir buvo sumanymas – įdarbinti žmogų be anglų kalbos žinių ir suteikti galimybę jos išmokti. Iš karto buvau nukreiptas mokytis į AML anglų kalbos akademiją, kur 1.5 mėn. intensyviu ritmu mokiausi anglų kalbos, kitus 1.5 mėn — naujos profesijos įgūdžių.

 

Antra, dėl ko buvo neramu, buvo pati darbo vieta – sritis man visiškai nežinoma, nieko bendro neturinti su logistika, kurioje dirbau visą savo profesinį gyvenimą. 

 

Be to, didžioji dalis kolegų – jauni žmonės. Galvojau, kaip man čia reikės būti ir dirbti. Bet vėlgi, jau ir ankstesniame darbe darbuotojai nuolat keisdavosi, ateidavo nauji, jauni, keitėsi bendravimas. Be to, turiu panašaus amžiaus dukrą ir aš suprantu, kokie yra jauni žmonės, apie ką jie, kas jiems svarbu.

 

Kokia ankstesnė patirtis praverčia dirbant čia?

 

Iš pradžių buvo labai sudėtinga – nieko nesupranti, reikia daug visokių naujų žinių. Darai viską robotizuotu būdu. Vadovaujiesi standartizuotu darbo aprašymu, skaitai ir darai, kaip reikia, skaitai ir darai. 

Per metus laiko viską įsisavinau ir tuomet ėmiau matyti, kad tose instrukcijose yra perteklinių dalykų – galbūt galima pakoreguoti, pakeisti, pagerinti, kad išvengti bereikalingų žingsnių. Šiuo atveju labai praverčia mano ankstesniame darbe įsisavinti LEAN sistemos principai. 

 

Taip pat praverčia klientų aptarnavime sukaupta ilgametė patirtis. Aš klientui paslaugą turiu atiduoti tokią, kad jis išeitų patenkintas. Tuo tarpu pastebiu, kad jaunesni kolegos to dar nesupranta: jiems davė užduotį, jie padarė ir nuėjo. Aš stengiuosi kiekvieną kartą akcentuoti, kad darome ne dėl savęs ar vadovo – darome tam, kad klientas būtų patenkintas. 

 

Jei pavyzdžiui, kyla įtarimas dėl kliento atliktos operacijos, nereikėtų iš karto pulti rašyti pranešimo. Pirmiausia pats pabandyk išanalizuoti, suprasti, kodėl atliktas vienas ar kitas veiksmas, ir tik tuomet trukdyk klientą.

 

Ką naujo sužinojai apie save, dirbdamas čia? Ko naujo išmokai?

 

Patobulėjo mano anglų kalbos žinios. Pagavau save mieste kalbant su užsieniečiais, kai jie kažko paklausia. Prabilau kaip niekur nieko, o anksčiau kelionėse dažniausiai už mane kalbėdavo kiti. 

 

Taip pat tapau drąsesnis. Tai gali būti susiję ir su amžiumi, tačiau iš tiesų drąsiau pradedu pokalbį ir bendrauju su naujais žmonėmis. Nors esu uždaras, konservatyvus žmogus, čia jaučiuosi kitaip.

 

Ko palinkėtumei savo bendraamžiams, nesiryžtantiems ieškoti naujo / keisti darbą?

 

Kai dabar prisimenu save tuo metu, kai ilgametėje darbovietėje prasidėjo pokyčiai ir supratau, kad turėsiu keisti darbą, tuomet galvojau, ką reikės daryti, ką ir kaip aš dirbsiu kitur, galiausiai – kaip reikės rasti darbą. 

 

Tačiau, suprantant, kad pokyčiai neišvengiami, kažkas pasikeitė ir dabar manau, kad labai svarbu savęs nepasendinti. Būk jaunas, pabandyk! 

 

Neišeis vieną kartą, pabandysi dar kartą. Juk tame nėra jokios problemos. Net jei kurį laiką tektų finansiškai susispausti, tai taip pat – ne bėda. 

 

Pasistengus, gal pavyks pakilti pareigose. Man pavyko, nes iš jaunesniojo (angl. junior officer) po metų tapau klientų aptarnavimo specialistu (angl. officer). Mane tai labai stipriai motyvuoja – man ne tik darbas patinka, bet mane dar ir įvertino.

 

Originalų straipsnį rasi čia.

Prisijunk prie idialogue!

Dalintis Facebook

Tobulėjimui
Neringa Sendriūtė Augimui
Kaip ambicingi profesionalai naudoja mentorystę ir asmeninį įvaizdį?
Tiek asmeninis įvaizdis, tiek ir mentorystė yra apie mūsų asmenines vertybes bei norą dalintis. Nesvarbu ko siekiame – ar tai būtų noras parduoti produktą, tapti autoritetu tam tikroje industrijoje, o galbūt auginti naują kartą profesionalų ir taip save realizuoti – mentorystė ir asmeninis įvaizdis šiame kelyje gali eiti išvien. Svarbu suprasti, kad nepaisant to, ar savo asmeninį įvaizdį kuriame sąmoningai ar paliekame formuotis savaime, kiekvienas žmogus jį turi. Tai yra mūsų reputacija bei tai, ką kiti apie mus galvoja ir kalba. 
Skaityti toliau
Neringa Sendriūtė Praktinis patarimas
Tyrimo rezultatai: darbuotojų lūkesčiai darbdaviams
Šį balandį agentūros bei idialogue partnerių „DID Moons“ atliktas tyrimas apie darbuotojų lūkesčius parodė, kad darbą keisti labiausiai skatina nepagarbi aplinka bei per didelis darbo krūvis. Ar sutiktumėte? Šiame straipsnyje apžvelgiame tyrimo rezultatus. „Užmesti akį” verta, nes duomenys rodo, kad įmonės, kurios proaktyviai nekuria saugios darbo aplinkos, susiduria su darbuotojų išlaikymo ir pritraukimo iššūkiais.
Skaityti toliau
Henrika Bivainienė Praktinis patarimas
Infliacija vis dar auga: kaip argumentuoti algos pakėlimą?
Kuomet pirkinių krepšelio kainos auga, o projektų krūvis darbe nemažėja, yra įprasta svarstyti – „Argi neturėčiau gauti didesnio atlygio?“. Visgi prieš einant kalbėtis dėl didesnio darbo užmokesčio būtina įsivertinti ekonominę aplinką bei savo kompetencijas. Šiame straipsnyje kalbiname Henriką Bivainienę, HR ir atrankų sprendimų kompanijos „Amston“ vadovaujančią partnerę, dėl daugumai vis dar opaus klausimo – algos pakėlimo ir tam tinkamos argumentacijos.
Skaityti toliau