Atidėliojimas darbe ir gyvenime. Apie drąsą ir motyvaciją veikti

Kas 5-as žmogus pasaulyje atidėlioja veiksmus, planus ir tikslus, kuriuos turėtų įgyvendinti. Tai sudaro net 20% mūsų planetos gyventojų. Šis fenomenas išaugo net keturis kartus skaičiuojant nuo 1978 metų, tuo metu tik 5% žmonių buvo linkę atidėlioti. Skaičiai parodo įdomią bendrą tendenciją, kad esame linkę pasirinkti mažiau svarbias užduotis tada, kai turėtume atlikti daug svarbesnes: pasiruošti egzaminui, paruošti ataskaitą, prezentaciją, strategiją, sudėlioti veiksmų planą ir t.t. Kodėl taip elgiamės?

Priežasčių yra daugybė, o kiekvienas žmogus skirtingoje situacijoje gali turėti net keletą iš jų: perfekcionizmas, baimė ir nežinojimas to, kas laukia, “padarysiu vėliau” požiūris, lengviau atlikti paprastesnes užduotis prieš imantis sudėtingesnių, nežinau, kaip pradėti, trūksta motyvacijos… Pažvelkime į du gyvenimiškus pavyzdžius - Akaciją ir Florencijų. Susipažinkime: Akacija - aktyvi, susikoncentravusi į tikslą, mėgstanti savo darbą, skirianti laiko santykiams, draugams ir poilsiui 24 m. vadybininkė. Florencijus - negalintis apsispręsti, pasyvus, atidėliojantis, “vis ieškantis atsakymų”, nepatenkintas savo darbu, retai susitinkantis su draugais, vienišius, 31 m. projektų vadovas. Abu jie išsikėlė tikslus per 2019 metus pasigerinti atlyginimą, patobulinti anglų kalbą ir aplankyti vieną egzotinę šalį. Metai artėja prie pabaigos, taigi pažiūrėkime, kaip sekėsi kiekvienam iš jų.

Patogumas

“My advice is to never do tomorrow what you can do today. Procrastination is the thief of time.”– Charles Dickens

Laiko planavimas nebuvo Akacijos stiprioji savybė, tačiau per paskutinius metus ji išmoko susidėlioti prioritetus ir jų laikytis. Tai nebuvo patogu. Jai teko išmokti pasakyti “ne” dalykams, kurie neprisidės prie jos tikslo siekimo ar nesustiprins santykių. Ji buvo susikoncentravusi ties kokybišku laiku su mylimuoju (apmąstė ir pasikalbėjo su savo partneriu apie tai, kas jiems abiems yra svarbu leidžiant laiką kartu). O šių metų tikslas pasigerinti atlyginimą - jai pavyko. Ji skyrė laiko užsirašyti savo pasiekimus, rezultatus, įgyvendintus projektus bei pasiūlymus, ką norėtų įgyvendinti per ateinančius pusę metų. Apmąsčiusi kaip šiuos dalykus pateiks savo vadovui, paprašė jo skirti laiką susitikimui. Susitikimas įvyko, nebuvo lengva argumentuoti ir parodyti savo stiprybes, prireikė antro susitikimo, po kurio vadovas sutiko padidinti ne tik atlyginimą, bet ir išleisti Akaciją į anglų kalbos kursus įmonės sąskaita. Florencijus dažniausiai leidžia savo gyvenimui tekėti sava vaga: daro tiek, kiek reikia padaryti, o nugirdęs, kad įmonėje keliami atlyginimai, sugalvojo paprašyti daugiau pinigų. Pas vadovą nuėjo, tačiau nežinojo kaip paliesti šią temą, nes jai nesiruošė. Manė, kad ir taip viskas aišku: “aš puikus darbuotojas, o algas kelia visiems, tai ir man turi pakelti”. Tačiau vadovui tai nebuvo “savaime suprantama”, iš tikrųjų, jis nesuprato Florencijaus apsilankymo priežasties. Anglų kalbos kursų planas teliko idėja, nes vakare juk norisi atsipalaiduoti ir pažiūrėti gerą veiksmo filmą.

Tinginystė

Psichologė Lina Vėželienė savo knygoje aprašo, kad ieškodama tinginystės fenomeno tyrimų ir apibrėžimų, suprato keistą dalyką - tinginystės psichologijos moksle nėra! Psichologinių problemų tyrėjų teigimu, to, kas išoriškai atrodo kaip tinginystė, priežastys yra kur kas gilesnės, pavyzdžiui:

● Silpna vidinė motyvacija ● Autonominės savireguliacijos sutrikimas ● Socialinio dykinėjimo efektas ● Neatpažinti kognityviniai, elgesio ar emociniai sunkumai ● Aukštas atidėliojimo lygis: svarstančiojo, vengiančiojo ir sužadinimo ieškančiojo tipai (toks tinginystės įvardijimas iš tiesų skamba kietai!) ● Žema savivertė ● Atmetimo baimė ● Ir dar daugiau…

Iš tiesų tinginystė - tai vidinio pasidavimo, suglebimo būsena, jaučiama kaip svetimkūnis, slopinantis tikrąją žmogaus prigimtį. Tingėjimo būsena sukelia nemalonių išgyvenimų: įklimpimo, sąstingio, ištežimo, savęs praradimo. Kai kurie tinginystės išgyvenimai artimi depresinių sutrikimų simptomams, nes tinginystę lydi ta pati apatija, vangumas, nenoras veikti, anksčiau džiuginusios veiklos prasmės nematymas. Įsiklausydami į savo pojūčius galime atskirti, kada iš tiesų jau sergame šia sielos liga, o kada tinginiavimas - tik mėginimas pailsėti, atsitraukti, sustoti. Norint įveikti šią būseną labiausiai padeda stropumas, veikimas ir disciplina. Sukaupus drąsą atvirumas su savimi padės judėti į priekį: “aš tingiu, bet nenoriu stovėti vietoje, noriu eiti pirmyn.” Leisti sau norėti pakeisti esamą situaciją ir atrasti tai, kas pokyčių procese jums malonu.

Malonumo troškimas

Ką mėgstate labiausiai? Su kuo laukiate susitikimo labiausiai? Ką labiausiai mėgstate desertui ar pietums? Dauguma iš mūsų žinome ir darome tai, kas mums malonu, tikriausiai tiems dalykams jums reikia mažiausiai pastangų ir papildomos motyvacijos. Akacijai labai patinka keliauti, Florencijui taip pat. Nors Akacija nemėgsta ieškoti pigesnių skrydžių, viešbučių, planuoti maršrutus, porą vakarų per savaitę prisėsdavo prie šių užduočių. Keletą jų paprašė atlikti savo partnerio, jis mielai jai padėdavo sėdėdamas šalia, o buvimas kartu leido jiems dalintis akimirkomis planuojant abiejų kelionę. Florencijus vis atidėliojo skrydžių paiešką, o kai iki atostogų liko savaitė, nebegalėjo patikėti, kad skrydžio kaina išaugo 7 kartus. Tektų mokėti brangiau, su viešbučiais taip pat buvo nelengva, išlaidos išaugo apie 30 procentų. Susinervinęs nusprendė tiesiog užsisakyti paskutinės minutės kelionę į Turkiją (viskas įskaičiuota), juk tai irgi egzotinė šalis. Gyvenime, kaip ir darbe, tenka dalį laiko pabūti laukimo salėje, pereiti per apsaugą, o tai nėra maloniausia patirtis. Ji reikalinga tam, kad vėliau pasimėgautume kelionės teikiamu malonumu, kai jau nusileisime ilgai lauktoje šalyje.

“The only difference between success and failure is the ability to take action.”– Alexander Graham Bell