2025.09.12
Pavargote siųsti savo CV į juodąją skylę, mandagiai vadinamą „karjeros portalu“? Nusibodo po kelių savaičių tylos gauti automatinį atsakymą „dėkojame, bet...“? O gal tiesiog mėgaujatės pačiu procesu – viltimi, laukimu ir neišvengiamu nusivylimu?
Jei taip, sveiki atvykę – aplink pilna patarimų, kaip laimėti šias beprotiškas lenktynes: „būkite savimi“, „parodykite motyvaciją“, „išsiskirkite iš minios“.
Tai skamba įkvepiančiai, bet dažnai neveikia. Todėl siūlome radikaliai kitokį požiūrį. Užuot bandžius laimėti žaidimą su neaiškiomis taisyklėmis, kodėl gi netapus jo pralaimėjimo virtuozu?
Pamirškime sėkmę. Sėkmė – efemeriška ir priklauso nuo mėnulio fazės. Tikrasis menas slypi gebėjime garantuotai ir metodiškai susimauti. Tai – strategija, kuri visada veikia.
Šis straipsnis – ciniškas, bet velniškai sąžiningas vadovas, kaip tapti savo paties nesėkmės architektu. Žingsnis po žingsnio, mes paversime jūsų darbo paiešką epine katastrofa.
Kodėl? Nes tik tobulai įvaldę nesėkmės mechanizmus, galite sąmoningai jų išvengti. Perskaitę šį vadovą, jūs arba pasieksite tobulą ramybę amžinoje darbo paieškoje, arba – kas labiau tikėtina – netyčia atrasite tiesiausią kelią į sėkmę.
Jūs – universalus specialistas! Sukurkite vieną, viską apimantį CV, kuriame paminėkite visas savo patirtis nuo ledų pardavėjo paauglystėje iki laisvai samdomo logotipo kūrimo projekto prieš trejus metus.
Kam vargti ir kaskart pritaikyti savo gyvenimo aprašymą konkrečiai pozicijai? Geriau taupyti laiką ir siųsti savo CV (t.y. šveicarišką peiliuką) visiems ir visada, pusę metų nesulaukiant nei vieno „Pasikalbėkime” laiško atgal.
Kodėl tai veikia?
Personalo specialistai dievina abstrakčius CV, kurie akivaizdžiai rodo, kad kandidatas net neperskaitė darbo skelbimo. Tai puikus būdas pademonstruoti, kad jums nerūpi nei įmonė, nei pozicija – jums tiesiog reikia bet kokio darbo.
Motyvacinis laiškas – tai atgyvena. Kam rašyti, kodėl norite dirbti būtent šioje įmonėje, jei viskas ir taip aišku – jums reikia pinigų. O jei jau darbdavys primygtinai reikalauja motyvacinio laiško, tiesiog susiraskite internete pirmą pasitaikiusį šabloną, pakeiskite įmonės pavadinimą (jei nepamiršite) ir siųskite.
Kodėl tai veikia?
Nieko nėra geriau už motyvacinį laišką, prasidedantį „Gerb. Darbdavy, rašau dėl darbo pozicijos, kurią radau [įrašykite svetainės pavadinimą]“. Tai padės jums signalizuoti tai, kad esate tingus, nekūrybingas, niekuo nesiskiriantis nuo kitų ir nesuprantantis kur ir kodėl aplikuojate.
Tikėkite, kad visi geriausi darbai yra sudėti į vieną ar du populiariausius portalus. Jokių „LinkedIn“, jokių profesinių organizacijų ar tinklaveikos, jokių bandymų tiesiogiai susisiekti su įmonėmis, kurios jus domina. Tiesiog kasdien mechaniškai spaudinėkite „Aplikuoti“ mygtuką ir laukite stebuklo.
Kodėl tai veikia?
Konkuruosite su šimtais tokių pat „spaudinėtojų“ dėl viešai paskelbtų pozicijų ir jausitės saugiai masėje. Saugiai be darbo.
Tyrimas apie įmonę? Kam? Tegul jie patys papasakoja. Bet svarbiausia – visiškai negalvokite, kaip atsakysite į patį pirmą ir esminį klausimą: „Papasakokite apie save“. Geriau naudokite tai kaip auksinę galimybę efektingai sudegti per pirmą minutę.
Kai išgirsite šį klausimą, nerkite stačia galva į visiškai neaktualias asmeniškumo detales. Išsamiai papasakokite apie savo aistrą jodinėti arkliais, kalnų žygius ar meilę prancūzų kinui.
Dar geriau – pradėkite monotoniškai deklamuoti savo CV eilutes: „Gimiau... mokiausi... tada dirbau...“
Kodėl tai veikia?
Pokalbio vedėjas jūsų „papasakokite apie save” klausia todėl, kad ieško naujo draugo jodinėjimo pamokoms. Tai tikrai ne galimybė struktūruotai pateikti save kaip sprendimą įmonės problemoms.
Tai būtų pernelyg profesionalu, strategiškai gudru ir tiesiog pasmerkta sėkmei. Geriau jau apie tuos arklius, pademonstruojant, kad nesuprantate konteksto ir nemokate parduoti savo vertės.
Darbo pokalbis – puiki proga išlieti visą susikaupusį pyktį. Papasakokite, koks nekompetentingas buvo jūsų buvęs vadovas, kaip blogai organizuoti procesai ir kokie neteisingi kolegos. Kuo detaliau, tuo geriau. Parodykite save kaip auką.
Kodėl tai veikia?
Būsimas darbdavys iškart supras, kad esate problemiškas, nelojalus ir linkęs kaltinti kitus dėl savo nesėkmių. Visi nori į savo komandą priimti „toksišką“ žmogų.
„LinkedIn“? Tai tik laiko gaišimas ir dar viena vieta, kur visi giriasi savo pasiekimais. Profesinis tinklaraštis ar aktyvus dalyvavimas industrijos diskusijose? Kam vargintis ir nemokamai dalinti savo išmintį?
Geriausia strategija – visiška tyla ir anonimiškumas, nes jūsų tikslas – kad potencialus darbdavys, įvedęs jūsų vardą į „Google“ paiešką, nerastų absoliučiai jokios priežasties susidomėti ir pakviesti jus į darbo pokalbį. Tegul jūsų skaitmeninis pėdsakas būna tuščias kaip dykuma.
O jei dar turite viešą „Facebook“ profilį su vakarėlių nuotraukomis – laikykite tai tiesiog vyšnaite ant šio nesėkmės torto.
Kodėl tai veikia?
Šiuolaikiniame pasaulyje būdamas skaitmeniniu vaiduokliu, jūs tampate neįdomus, nepatikimas ir lengvai ignoruojamas. Kol kiti kandidatai internete rodo savo aktyvumą ir temos išmanymą, jūs sėkmingai liekate anonimiškas. O anonimus visi kviečia į savo komandą.
Pokalbio metu sėdėkite sukryžiavęs rankas, atsakinėkite vienu žodžiu, venkite akių kontakto. Parodykite, kad jums mirtinai nuobodu arba nepasitikite savimi ir savo kompetencija kaip drebulės lapas. Tegul jūsų kūno kalba šaukia: „Nežinau, kodėl aš čia, ir noriu kuo greičiau išeiti“.
Kodėl tai veikia?
Entuziazmas ir susidomėjimas nėra raktas į sėkmę. Rodydami visišką to priešingybę, jūs garantuojate, kad būsite įvertintas kaip nemotyvuotas ir komandos dvasios stokojantis kandidatas.
Vos tik pasisveikinus, pereikite prie esmės. Darbo pobūdis, atsakomybės, įmonės kultūra – tai neįdomios smulkmenos. Svarbiausia – pinigai ir atostogų dienos. Būtinai paklauskite apie tai pačioje pokalbio pradžioje.
Kodėl tai veikia?
Tai parodo, kad jūsų vienintelė motyvacija yra finansinė nauda, jūs nurašote save kaip žmogų, kuriam nerūpi nei darbas, nei įmonės tikslai.
Kai pokalbio pabaigoje jūsų paklaus „Gal turite mums klausimų?“, tvirtai atsakykite „Ne, viskas aišku“.
Kodėl tai veikia?
Klausimų nebuvimas rodo arba visišką nesidomėjimą, arba aroganciją (manote, kad jau viską žinote), arba dar geriau, kad industrijoje esate vos kelias dienas ir nesuprantate nieko kas čia vyksta.
Parašyti trumpą padėkos laišką po pokalbio? Kam gaišti laiką? Juk jie turi apsispręsti. Jūs savo darbą atlikote. Dabar tiesiog laukite skambučio, kuris (jei sėkmingai pritaikėte ankstesnius 9 punktus) niekada neateis.
Kodėl tai veikia?
Padėkos laiškas yra ne tik mandagumo ženklas, bet ir proga dar kartą priminti apie save bei pabrėžti savo motyvaciją. Ignoruodami šį žingsnį, jūs tiesiog susiliejate su pilka mase kitų kandidatų – bravissimo!
Jei skaitydami šiuos patarimus linksėjote galva ir galvojote „o, štai čia aš“, sveikiname – jūs atradote savo nesėkmių šaltinį. Tikroji šio straipsnio vertė yra ne išmokti „sumauti“ darbo paieškas, o atpažinti savidestrukcinį elgesį ir sąmoningai jo atsisakyti.
Dabar, kai žinote, kaip garantuotai pralaimėti, jūs turite visus atsakymus, reikalingus laimėti. Tiesiog darykite viską atvirkščiai. Sėkmės, bet šįkart – nuoširdžiai.
O jei jau supratai, kad františkai spausti „Aplikuoti“ į visus darbo skelbimus nėra gera strategija, susipažink su idialogue rekomenduojamais darbdaviais, kurie garantuojame, kad yra darbo rinkos perliukai!
Neringa Sendriūtė