Turi kursų sertifikatą, bet ne darbo pasiūlymą? Štai ką praleidai persikvalifikuodamas

Tu jau investavai į savo persikvalifikavimą. Galbūt tai buvo bemiegės naktys po darbo, studijuojant naują sritį. Galbūt tai buvo santaupos, išleistos mokymams. Galbūt tai buvo pokalbiai su šeima, bandant paaiškinti, kodėl nori keisti karjerą. 

Tu jau padarei viską, kas tau buvo liepta: baigei kursus, atlikai namų darbus, gavai sertifikatą.

Ir tada susidūrei su tyla. Su dešimtimis išsiųstų CV be jokio atsakymo. Su darbo pokalbiais, po kurių jautiesi apnuogintas – tavo patirtis kitoje srityje yra ne privalumas, o trūkumas, o šešių mėnesių kursai atrodo apgailėtinai menki priešais žmones, dirbančius šioje industrijoje dešimtmečius.

Tai yra persikvalifikavimo realybė, apie kurią retai kalbama reklamose. Ir būtent šioje realybėje mentorius tampa ne papildoma pagalba, o esminiu išgyvenimo įrankiu. Ne todėl, kad jis žino daugiau teorijos, o todėl, kad jis supranta žaidimo taisykles.

Tu mokaisi ne to, ko iš tiesų reikia rinkai

Kursų programos yra standartizuotos – jos turi tikti šimtams studentų. Tačiau darbo rinka gali būti brutaliai specifinė. Tu gali baigti kursus, kuriuose išmoksi tris skirtingas technologijas, bet mentorius, dirbantis rinkoje, atvers tau akis ir pasakys: „Vilniuje 80% įmonių naudoja tik vieną iš šių programų ir reikalauja, kad ją mokėtumei naudoti kartu su specifine duomenų bazių sistema.“

Tokios įžvalgos padeda nustoti švaistyti laiką ir nukreipia tavo pastangas ten, kur jos duos realų rezultatą. Su mentoriaus pagalba formuojamas ne platus, o gilus ir rinkai aktualus įgūdžių rinkinys, o esminis klausimas pasikeičia iš „Ką mokytis?“ į „Ko man reikia, kad gaučiau darbą per artimiausius 3 mėnesius?“.

Tu nežinai, kaip pereiti „nematomus“ filtrus

Darbo skelbimas tėra formalumas – tikrasis atrankos procesas kur kas gilesnis. Įmonė gali turėti technines užduotis, kurios tikrins ne tik tavo gebėjimą parašyti kodą, bet ir tai, kaip tu komunikuoji apie savo sprendimo procesą. O kur dar darbo pokalbiai, kuriuose vienas neteisingai pavartotas terminas tave išduoda kaip „žalią“ kandidatą.

Būtent čia mentorius suteikia lemiamą pranašumą, iš anksto perspėdamas apie „nerašytas taisykles” ir savybes, kurios darbdaviams padarys didžiausią teigiamą arba neigiamą įspūdį.

Kai pradedi nebetikėti savimi ir savo sprendimu

Pats pavojingiausias persikvalifikavimo etapas yra psichologinis. Po kelių nesėkmių darbo paieškoje apima jausmas, kad esi apsišaukėlis. Sėdi darbo pokalbyje ir galvoji: „Mano dešimties metų patirtis finansuose čia niekam neįdomi. Jie mato žmogų, kuris vos prieš kelis mėnesius baigė kursus.“ 

Būtent tada, kai pradedi menkinti savo pasiekimus ir gailėtis sprendimo persikvalifikuoti, mentorius atlieka lemiamą vaidmenį – padeda sukurti naują profesinį naratyvą. 

Jis objektyviai parodo, kaip tavo ankstesnė patirtis gali būti paversta pranašumu, pavyzdžiui, sakydamas: „Tavo patirtis klientų aptarnavime reiškia, kad tu geriau nei bet kuris kitas jaunas programuotojas suprasi vartotojo poreikius. Mes turime tai pabrėžti.“ 

Tavo CV atsiduria „juodojoje skylėje“, nes neturi ryšių

Gali valandų valandas tobulinti savo CV, bet tiesa ta, kad didelė dalis gerų darbo vietų niekada nepasiekia viešų portalų – jos užpildomos per vidines rekomendacijas. Be to, kai siunti savo CV per atrankos sistemą, tu konkuruoji su šimtais kitų.

Tuo tarpu, kai tave rekomenduoja mentorius, tu nustoji būti „dar vienas CV iš krūvos“ ir tampi „žmogumi, kurį rekomendavo Jonas“. 

Nuo kursų sertifikato iki darbo sutarties

Taigi, jei tu jau įdėjai daug darbo, neleisk, kad jis nueitų veltui vien dėl to, kad bandai pralaužti sieną, kurioje kažkas tau gali atidaryti duris. Kursai – būtinybė, bet investicija į ryšį su patyrusiu žmogumi nebėra tik priedas – tai pragmatiškiausias ir greičiausias kelias paversti savo sunkiu darbu gautą sertifikatą realia, apmokama darbo vieta.