Darbo paieškos maratonas: kaip neperdegti siunčiant šimtąjį CV?

„Kiek CV reikia išsiųsti, kad gautum bent vieną atsakymą? Kiek pokalbių reikia pereiti, kad sulauktum pasiūlymo?” – šie klausimai dabar kankina daugelį darbo ieškančiųjų. 

Posakis „susirasti darbą irgi yra darbas” jau seniai nebestebina, tačiau mentorė Adelina Liaudanskaitė pastebi, kad šiandien tai įgavo visai naują, dažnai net bauginantį atspalvį.

„Šis posakis virto kasdiene realybe, reikalaujančia ne tik laiko, bet ir emocinės ištvermės”, – pasakoja Adelina, dešimtmetį kaupusi patirtį tokiuose verslo gigantuose kaip Ignitis grupė, Swedbank ir TransferGo ir padėjusi daugiau nei penkioms dešimtims žmonių sėkmingai įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Mentorė pastebi tendenciją, kuri neramina: „Darbo paieškos procesas daugeliui jau tampa pilnu etatu, tik, deja, neapmokamu.”

Rinka tapo nepaprastai reikli kandidatams

„Po dvidešimto išsiųsto CV ateina momentas, kai ranka nenori judėti link dar vieno darbo skelbimo internete”, – teigia A. Liaudanskaitė, šį emocinį ir psichologinį išsekimą vadindama darbo paieškos perdegimu (angl. job search burnout).

„Įsivaizduok: keliesi ryte, pusryčiaujant telefone naršai darbo skelbimus, per pietų pertrauką redaguoji CV, vakare rašai motyvacines eilutes ir ruošiesi būsimiems pokalbiams... savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, o tavo pašte – tik atsiprašymai arba visiška tyla”, – vaizdingai pasakoja karjeros mentorė.

Ekspertė pastebi skaudų darbo paieškos paradoksą: „Kuo ilgiau ieškai, tuo mažiau pasitikėjimo lieka. Pradedi save graužti: „Gal mano patirtis nieko verta? Gal aš per senas, per jaunas, o gal per mažai kvalifikuotas?” 

Šios mintys yra ne šiaip abejonės, o gilūs grioveliai smegenyse, kurie tampa vis gilesni su kiekvienu atmetimo laišku, – atvirai dalijasi Adelina, – Svarbiausia, tokios mintys yra visiškai nepelnytai nukreiptos į save, o ne į sistemą, kuri dabar tapo nepaprastai reikli kandidatams.”

Kodėl šiandien taip sunku rasti darbą?

Konkurencija darbo rinkoje pasiekė neregėtas aukštumas – Jungtinėje Karalystėje darbdaviai 2024 m. gavo vidutiniškai 140 prašymų vienai absolventų lygio darbo vietai, t.y. 59% daugiau nei praėjusiais metais. Nors Lietuvoje oficialių duomenų trūksta, ekspertai pastebi panašias tendencijas ir čia.

A. Liaudanskaitė su šypsena palygina dabartinę darbo rinkos situaciją su senovės tautosakos išbandymais herojams – tik vietoj slibinų šiandien kovojame su kitokiais iššūkiais.

„Ačiū, bet ne” ir daugiau jokio paaiškinimo

„Tikriausiai visi esame gavę tą standartinį laišką: „Dėkojame už jūsų susidomėjimą, bet…”, o toliau jokio paaiškinimo, kodėl tau pasakė „ne””, – pasakoja Adelina. 

Ji pripažįsta, kad tokių laiškų skaitymas po kiek laiko ima erzinti, o dar blogiau – verčia abejoti savimi.

„Įdomiausia, jog dažnai tavo CV net nepasiekia žmogaus akių. Dabar populiaru naudoti dirbtinį intelektą, kuris automatiškai nuskaito CV ir nusprendžia, ar jis tinka pozicijai. Įsivaizduok – algoritmas gali tavęs net nepraleisti, jei nenaudojai tų pačių žodžių, kurie yra skelbime, nors tavo patirtis iš esmės atitinka tai, ko įmonė ieško”, – atskleidžia ekspertė. 

Ieškome Supermeno arba Geležinio žmogaus – kiti nesikreipkite

„Ar matei skelbimus, kuriuose prašo ir programuoti, ir klientus aptarnauti, ir socialinius tinklus prižiūrėti, ir dar projektus valdyti? Ir visa tai – už vieną atlyginimą!” – juokiasi Adelina, tokius darbo skelbimus vadindama superherojų paieška.

„Įmonės taupo, todėl bando surasti žmogų, kuris atliktų kelių darbuotojų darbą. Bet ar įmanoma būti ekspertu visuose šiuose dalykuose? Vargu”, – teigia ji. 

„Dar įdomiau, kai per darbo pokalbį supranti, kad darbdavys ir pats nežino, ko tiksliai nori. Vienas interviu vedėjas kalba vienaip, kitas – kitaip, tad tu jau pradedi mąstyti – ar tikrai norėčiau dirbti tokioje neapibrėžtoje pozicijoje?”

Kai į patirtį atrankos procese mažai kas kreipia dėmesį

„Įsivaizduok, kad praėjai tris atrankos etapus, skyrei daug laiko pasiruošimui, ir tada... tyla. Niekas nebeatrašo”, – dalijasi Adelina apie vadinamąjį „job ghosting” fenomeną.

Pasak jos, kai darbo vietų mažai, o kandidatų daug, įmonės ima taupyti laiką bendravimui su visais. „Bet juk kiekvienas kandidatas – tai žmogus su jausmais, lūkesčiais ir išeikvotu laiku. 

Pamąstyk, ar norėtum dirbti įmonėje, kuri jau atrankos procese su tavimi elgiasi neatsakingai? Tai gera indikacija, koks bus požiūris į darbuotojus ateityje”, – atvirai pasakoja mentorė.

Kaip nepalūžti ir rasti darbą?

Realybė tokia, kad darbo paieškos kelias dažnai būna ilgesnis, nei dauguma tikisi. Tyrimai rodo, kad Europoje naujo darbo paieška vidutiniškai užtrunka apie 15 savaičių (3,5 mėnesio). Tuo tarpu aukštesnio lygio pozicijoms, pavyzdžiui, CEO ar vyresniesiems IT specialistams, šis laikotarpis dar ilgesnis – nuo 6,2 iki 8,3 mėnesio. 

Šie skaičiai patvirtina, ką Adelina pastebi kasdien konsultuodama kandidatus – darbo paieška šiandien virto tikru ištvermės maratonu.

„Supratimas, kad tai nėra tik tavo asmeninė problema, o bendras rinkos iššūkis, padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą”, – pabrėžia mentorė, pradėdama dalintis patarimais, kaip neprarasti motyvacijos šiame kelyje.

Nesi vienišas šiame kelyje

„Žinai, kas labiausiai padeda? Supratimas, kad ne tu vienas taip jautiesi”, – šiltai pasakoja moteris. 

„Susitik kavos su draugu, kuris irgi ieško darbo. Kai išgirsi, kad kitas patiria tuos pačius jausmus, iškart palengvės – suprasi, kad galbūt problema ne tavyje, o sistemoje.

Taip pat susirask karjeros mentorių, pavyzdžiui nemokamoje mentorystės platformoje „idialogue”. Mentorius ne tik palaikys tave morališkai, bet ir peržvelgs tavo CV bei pasiruošimą darbo pokalbiams, kad tavo paliktas įspūdis būtų kuo teigiamesnis”, – patarimais dalijasi Adelina.

Nepardavinėk savęs už centus

„Suprantu, kad po mėnesių ieškojimo gali kilti pagunda sutikti su bet kokiu pasiūlymu, bet nesiskubink!” – perspėja Adelina. 

„Jei sutiksi su darbu, kuris neatitinka tavo lūkesčių ir standartų, greitai gali grįžti į tą pačią darbo paieškos karuselę. Verčiau ilgiau palaukti ir rasti tikrai tinkamą poziciją.”

Stebėk, kaip įmonė elgiasi atrankoje

Adelina pataria: „Darbo pokalbis – tai dvipusis procesas. Tu ne tik save pristatai, bet ir vertini, ar norėsi ten dirbti. 

Jei matai, kad įmonė negerbia tavo laiko, komunikuoja neaiškiai ar vėluoja atsakyti – tai geras ženklas, kad galbūt ir darbo kultūra ten panaši. Geriausias darbdavio įvaizdžio indikatorius – kaip su tavimi elgiamasi atrankoje.”

Geriausia dar laukia!

„Dabartinė situacija netruks amžinai – darbo rinka, kaip ir viskas gyvenime, juda ciklais. Šiuo metu išgyvename sudėtingesnį periodą, bet tai nereiškia, kad negalima rasti gero darbo – tiesiog šiuo metu tam reikia daugiau pastangų ir ištvermės.”

A. Liaudanskaitė baigia pokalbį su padrąsinimu: „Sunkūs laikai ateina ir praeina, bet geri specialistai visada ras savo vietą. Tu irgi ją rasi – neprarask vilties, nepradėk abejoti savimi ir nepamiršk savęs šiame kelyje.”

O jei norisi daugiau tokio turinio, tapk idialogue naujienlaiškio prenumeratoriumi 👉 https://shorturl.at/cVBA9