Ilgalaikė strategija: kaip 11 metų vienoje įmonėje atvedė į CEO poziciją?

IT pasaulyje madinga kalbėti apie greitus laimėjimus ir drastiškus šuolius, bet ar įsivaizduojate IT specialistą, kuris 11 metų nekeičia darbdavio?

Tai tiesa – Rokas Jankauskas ne tik išliko vienoje įmonėje, bet ir tapo jos CEO. Pasaulyje, kur IT specialistai keičia darbus greičiau nei išmaniuosius telefonus, jo karjera Present Connection įmonėje primena ramų ilgų distancijų bėgiką tarp rinkoje vyraujančių nekantrių sprinterių.

Naujas projektas tarsi naujas darbas

Statistika rodo, kad vidutinis IT darbuotojas vienoje pozicijoje išbūna vos 2–3 metus. R. Jankauskas šią „normą” viršijo jau keturis kartus, paversdamas tai konkurenciniu pranašumu, kuris leido jam augti kartu su organizacija ir sukaupti neįkainojamą patirtį.

„Kolegos, kurie keitė darbus kas porą metų, dažnai manęs klausdavo, ar nepasiilgstu naujovių”, – prisimena Rokas, šiandien vadovaujantis tai pačiai įmonei, kurioje pradėjo savo karjerą kaip eilinis programuotojas. 

„Bet naujovių man netrūko, nes kiekvienas naujas projektas, kiekviena nauja atsakomybė buvo tarsi naujas darbas”, – dalinasi vyras.

Pasirinko nuoseklaus kilimo strategiją

„Tikiu, kad dideli tikslai pasiekiami nuosekliai dirbant ir kasdien tobulėjant”, – pasakoja Rokas, kurio kelias į viršūnę nebuvo staigus šuolis – tai buvo nuoseklus kopimas laiptais, kur kiekvienas žingsnis reikalavo kantrybės ir atsidavimo.

Užuot siekęs greito pripažinimo per darbų keitimą, jis pasirinko nuoseklaus kilimo (junior-mid-senior) kelią toje pačioje organizacijoje:

• Pirmi 5 metai: .NET C# programuotojas 
• 5 – 11 metai: Paaukštinimas į komandos vadovus
• 11 metai: Pasiekta CEO pozicija

Pasak dabartinio Present Connection vadovo, kiekvienas naujas etapas atnešdavo jam ne tik naują atsakomybę, bet ir naujus iššūkius, kurie neleido įsitvirtinti komforto zonoje. 

„Kiekvienas karjeros laiptelis buvo ne tik pakylėjimas, bet ir naujas mokymosi etapas, – prisimena Rokas, – Kai tapau komandos vadovu, supratau, kad programavimo įgūdžiai yra tik nedidelė sėkmės dalis. Turėjau išmokti vadovauti žmonėms, o tai visai kitas menas.”

Viena organizacija – platus pažinčių tinklas

Vienas dažniausių argumentų už darbų keitimą yra noras praplėsti savo socialinį ratą ir pažinti skirtingus žmones. Tačiau Roko patirtis atskleidžia paradoksą – ilgalaikis buvimas vienoje įmonėje jam suteikė galimybę bendrauti su dideliu ir įvairiu žmonių ratu.

„Per 11 metų įmonėje turėjau galimybę dirbti su daugybe įvairių specialistų ir stebėti komandos augimą bei pokyčius. Kartais pajuokauju, kad mano sukaupta patirtis dirbant su skirtingais žmonėmis prilygsta tų, kurie dažnai keičia darbovietes.

Kiekvienas naujas kolega atneša skirtingą perspektyvą, naujų idėjų, kitokią darbo kultūrą. Manau, kad skirtingų žmonių srautas neleido man „virti tik savo sultyse” ir privertė nuolat augti”, – teigia Rokas.

Kalbėdamas apie kolegų išėjimus, jis nepuola į pesimizmą ar nusivylimą: „Tiek anksčiau, tiek dabar laikausi įsitikinimo, kad pokyčiai veda į gera. Nors skaudu matyti kolegas paliekančius komandą, bet juos išlydžiu su mintimi, kad šis pokytis ilgainiui taps naudingas visiems.”

Tokia pozityvi nuostata padėjo jam ne tik išlaikyti gerą atmosferą komandoje, bet ir sukurti platų profesinių ryšių tinklą – buvę kolegos dažnai tampa klientais, partneriais ar ambasadoriais.

Ar tikrai užsibūti = užsistovėti?

Viena didžiausių baimių, susijusių su ilgalaikiu darbu vienoje vietoje, yra stagnacija – įsitikinimas, kad ilgai būnant vienoje pozicijoje žmogus praranda profesinį aštrumą ir imlumą naujovėms.

Rokas šią problemą mato kitaip: „Siūlau atskirti du dalykus: užsibuvimą organizacijoje ir užsibuvimą toje pačioje rolėje”, – pabrėžia jis.

„Jei dirbi tą patį darbą su tomis pačiomis užduotimis ketverius metus, tai tampa problema – nesvarbu, ar liksi toje pačioje įmonėje, ar pereisi kitur.”

Be to, Rokas išskiria, kad ilgametis darbas toje pačioje įmonėje leido jam užsitarnauti didelį vadovų pasitikėjimą juo, ko pasekoje jis galėjo prisiimti daugiau atsakomybių ir tobulėti dar sparčiau nei per dažną darbų keitimą.

Kada žinoti, kad laikas judėti toliau?

Nepaisant savo lojalumo sėkmės istorijos, Rokas neragina visų aklai sekti jo pavyzdžiu. Jis pripažįsta, kad kartais išėjimas yra teisingas sprendimas.

„Vertybių atitikimas yra esminis kriterijus, – teigia jis, – Kai organizacijos kryptis ir tavo asmeniniai siekiai pradeda judėti skirtingomis trajektorijomis, tai stiprus ženklas svarstyti išsiskyrimą. 

Taip pat, jei po atvirų pokalbių tampa aišku, kad augimo galimybių dabartinėje įmonėje nėra, tai taip pat reiškia, kad atėjo laikas naujam etapui.”

Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, jis ragina išbandyti atvirą dialogą: „Dažnai problema nėra įmonėje, o komunikacijos trūkume. Ar tikrai išsakei savo lūkesčius? Ar davei organizacijai šansą prisitaikyti prie tavo poreikių?”

Pradedančio vadovo pamokos

Pasiekęs karjeros viršūnę, Rokas galėtų jaustis taip, lyg būtų baigęs mokytis. Tačiau jo požiūris į vadovavimą atskleidžia tą pačią augimo filosofiją, kuri lydėjo jį per visą karjerą.

„Esu pradedantis vadovas, todėl kasdien mokausi, tobulėju ir siekiu tapti geresniu lyderiu, – atvirai sako jis, – Vadovavimą matau kaip galimybę kurti aplinką, kuri skatina nuolatinį mokymąsi, augina žmonių kompetencijas ir leidžia kiekvienam atskleisti savo potencialą.”

Jo ateities vizija Present Connection įmonei taip pat paremta augimo filosofija: „Mano tikslas – ugdyti stiprią, motyvuotą ir į rezultatą orientuotą komandą, kurioje kiekvienas jaučiasi vertinamas ir turintis galimybių tobulėti”

Ši ambicija rodo, kad net tapęs vadovu, Rokas neprarado to, kas padarė jį sėkmingą – noro mokytis, augti ir skatinti tą patį augimą kituose.

Ką patartum tam, kuris nori sekti tavo pėdomis?

Roko istorija įkvepia, tačiau ar ji gali būti pakartota šiandieniniame dar greitesniame IT pasaulyje? Jo atsakymas – taip, jei žmonės suvoks karjerą kaip ilgalaikį projektą, o ne momentinį laimėjimą.

Pati svarbiausia pamoka, kuri apibendrina visą jo karjeros filosofiją: „Nuolatinis investavimas į save – per mokymąsi, patirties kaupimą ir naujų įgūdžių įgijimą, tai – raktas į ilgalaikį augimą. 

Nesvarbu, kurioje karjeros ar asmeninio tobulėjimo stadijoje esi, svarbiausia nenustoti mokytis ir siekti tapti geresne savo versija kiekvieną dieną.”

Roko istorija primena, kad kartais geriausia karjeros strategija nėra blaškymasis tarp galimybių, o gebėjimas atrasti ir išnaudoti augimo potencialą ten, kur jau esi. Jo patirtis – įrodymas, kad maratonas gali būti įspūdingesnis nei sprintas, ypač kai finišo juostoje parašyta – CEO.