2026.02.06
Dauguma profesionalų, svajojančių apie radikalų karjeros pokytį, lieka sėdėti savo kėdėse ne dėl baimės suklysti, renkantis naują sritį, o dėl baimės grįžti į žemiausią poziciją ir dėl to prarasti metus brangaus karjeros laiko.
Vyrauja nuostata, kad keisti sritį po trisdešimties ar keturiasdešimties reiškia grįžti į „pameistrio“ statusą ir vėl aukoti dešimtmetį kopimui į viršūnę. Tačiau verslo psichologijos studijos rodo, kad šis „dešimtmečio standartas“ yra pasenęs mitas.
„Realybėje antrasis ar trečiasis karjeros pikas pasiekiamas per 3-5 metus, nes į naują sritį ateinama ne tuščiomis rankomis“, - teigia karjeros pokyčių mentorystės platformos „idialogue” įkūrėjas Saulius Alksnis.
Malcolmo Gladwello išpopuliarinta 10 000 valandų taisyklė šiuolaikinėje ekonomikoje vis dažniau kritikuojama kaip per lėta ir neatitinkanti realybės.
Davidas Epsteinas, knygos „Range“ autorius, įrodė, kad vėlyva specializacija dažnai veda į sėkmingesnę karjerą, nes žmonės, turintys plačią patirtį keliose srityse, pasiekia aukštesnį pika nei tie, kurie visą gyvenimą gręžė tą patį gręžinį.
Kiekvienas profesionalas naudoja „perkeliamuosius įgūdžius“ (angl. transferable skills). Pavyzdžiui, „LinkedIn Learning“ analizė rodo, kad tokie įgūdžiai kaip kritinis mąstymas, komandų valdymas ir adaptabilumas šiandien vertinami labiau nei specifinės techninės žinios, kurios rinkoje pasensta vidutiniškai per pustrečių metų.
Karjeros akceleracija tiesiogiai priklauso nuo to, ar bandote tapti naujos srities kopija, ar kuriate unikalią hibridinę vertę.
Strategas Scottas Adamsas išvystė „įgūdžių jungimo“ (angl. skill stacking) koncepciją, kuri teigia, kad užuot bandę būti tarp 1% geriausių vienoje siauroje srityje, kas trunka dešimtmečius, turėtumėte siekti būti tarp 20% geriausių dviejose ar trijose srityse.
„Sėkmingiausi pokyčiai įvyksta tada, kai sujungiate kelis skirtingus pasaulius. Pavyzdžiui, programuojantis teisininkas tampa aukščiausio lygio specialistu akimirksniu, nes konkurencijos šioje specifinėje sankirtoje beveik nėra“, - teigia S. Alksnis.
Mokslininkai iš „Harvard Business Review“ pabrėžia „mokymosi agilumą“ (angl. learning agility). Tai gebėjimas greitai atsisakyti senų metodų (angl. unlearning) ir pritaikyti sukauptą patirtį naujame kontekste.
„Greitai pasiekti naują viršūnę iš esmės lemia trys faktoriai. Pirmiausia tai gretutinės žinios - jei judate link srities, kuri turi bendrų elementų su praeitimi, pikas pasiekiamas vos per dvejus metus.
Antrasis faktorius yra socialinio kapitalo konversija, kai gebate panaudoti senus ryšius naujiems tikslams pasiekti.
Galiausiai viską lemia grįžtamojo ryšio ciklai. Ekspertai tampa savo srities profesionalais ne per sausą teorinį laiką, o per klaidų tankį ir tai, kaip greitai jie gauna grįžtamąjį ryšį už savo klaidas bei jas ištaiso”, - pasakoja „idialogue” įkūrėjas.
Dešimtmečius auksinis standartas buvo „T-formos“ specialistas - žmogus, turintis plačias bazines žinias (horizontalioji linija) ir vieną gilią specializaciją (vertikalioji linija).
Šio modelio problema išryškėja tada, kai jūsų vienintelė specializacija tampa nebeaktuali dėl technologijų šuolio ar rinkos pokyčių. Tokiu atveju jūsų vertikalus „stulpas“ sugriūva, o jūs liekate su paviršutiniškomis žiniomis.
Tuo tarpu „I-formos“ modelis (arba dar vadinamas „šukų“ modelis) siūlo kitokią architektūrą. Vietoj vieno gilaus stulpo, jūs nuosekliai auginate kelis.
Jūs ne pradedate mokytis naujos srities tik tada, kai senoji nusibosta, o nuolatos palaikote 2–3 „bazinius stulpus“. Pavyzdžiui, dirbdamas rinkodaroje, jūs lygiagrečiai domitės duomenų analitika ir psichologija. Tai nėra gilūs mokslai, bet pakankami, kad suprastumėte procesus.
S. Alksnis nurodo: „Kai ateina laikas pokyčiui, jūs nešokate į tuščią vietą, o tiesiog pradedate gilinti vieną iš jau turimų bazinių stulpų. Kadangi pagrindas platus, jūs niekada netampate visišku naujoku, o ankstesnė patirtis lieka kaip papildoma atrama.“
Finansinė ir profesinė savižudybė įvyksta tada, kai prarandate derybinę galią ir esate priversti priimti pradedančiojo atlyginimą.
„I-formos modelis leidžia išvengti junior pozicijos. Jūs parduodate save ne kaip pradedantįjį, o kaip aukščiausio lygio specialistą, turintį unikalų kompetencijų derinį, kas leidžia išlaikyti aukštą rinkos vertę net ir keičiant kryptį“, - pabrėžia S. Alksnis.
„World Economic Forum“ savo ataskaitoje prognozuoja, kad iki 2030 metų gebėjimas persikvalifikuoti taps svarbesnis už bet kokį specifinį diplomą.
S. Alksnis reziumuoja: „Dažni pokyčiai rinkoje nebeindikuoja stabilumo trūkumo - tai aukštas intelektinis mobilumas. Jei koncentruositės į savo unikalios patirties integraciją, o ne į bandymą paprastai pritapti, pikas jus pasieks per 36 mėnesius.“
Neringa Sendriūtė