Koks yra tikrasis „996” darbo ritmo veidas: produktyvumas ar išnaudojimas?

2025 m. paskelbtame Pasauliniame Inovacijų Indekse (GII) užfiksuotas istorinis pokytis: Kinija pirmą kartą įsiveržė į TOP 10 inovatyviausių šalių sąrašą, išstumdama iš jo ilgametę Europos lyderę – Vokietiją.

Ši Europos inovacinio atsilikimo baimė pakurstė karštas diskusijas socialiniame tinkle LinkedIn’e, kuriame siūloma iš Rytų perimti „996“ darbo kultūrą – dirbti nuo 9 ryto iki 9 vakaro 6 dienas per savaitę.

Visgi, karjeros mentorystės platformos „idialogue” įkūrėjas Saulius Alksnis perspėja, kad ilgos darbo valandos turi savo kainą. Tai - kritęs produktyvumas ir auganti profesinės egzistencijos krizė, kurioje žmonės dažniau keičia profesijas ir neapsikentę net palieka tradicinę darbo rinką.

idialogue platformos ekspertai kelia esminį klausimą: ar mes atsiliekame, nes per mažai dirbame, ar dėl to, kad vis dar nemokame kurti vertės?

Kinijos „palaima“ ar išnaudojimo resursas?

Svarbu suprasti, kad „996“ darbo ritmas Kinijoje nėra tik verslo sprendimas. Tai – kultūriniai spąstai, gimę Vakarų kapitalizmo godumui susidūrus su senąja Kinijos tradicija.

Šimtmečiais Konfucijaus filosofija mokė kinus besąlygiškos disciplinos ir pagarbos viršesniajam, tad šiandienos Kinijos biuruose ši pagarba virto besąlyginiu atsidavimu darbdaviui.

Kai tokie gigantai kaip „Alibaba“ viešai pavadina „996“ ritmą (darbas 6 dienas nuo 9 iki 9) „milžiniška palaima“ ir sėkmės būtinybe, darbuotojas to net nekvestionuoja. 

Kinų kultūroje viršvalandžiai nėra tik darbas. Tai – lojalumo įrodymas, didesnis socialinis statusas ir net moralinis pranašumas prieš tuos, kurie išeina namo laiku.

Tikroji viršvalandžių kulto kaina

Tuo tarpu Vakaruose kapitalizmas, kuriam niekada nebus gana, skelbia „reikia daugiau pelno”. Jei žmogus pasirenka neiti šiuo intensyviu keliu, jis yra iš karto nurašomas kaip pasyvus, atsiliekantis ir nekomandiškas. 

„Mes pradėjome garbinti viršvalandžius ir į kolegas, kurie ofisą palieka penktą, žiūrime kreivai”, – teigia karjeros mentorystės konsultantas S. Alksnis. 

Didžiausia tokio godumo padaryta žala yra asociacija, kad mūsų vertė priklauso nuo mūsų produktyvumo – ir ne tik ofise, bet ir kaime, kuriame atostogaudami turime perskaityti 5 knygas.

Šią skaudžią pamoką išgyveno ir „idialogue” platformos mentorė, buvusi C-lygio vadovė, organizacijų kultūros konsultantė ir lyderystės koučingo praktikė, Inga Kazilionienė:

„Dirbdavau iki vėlumos – dieną krūva susitikimų, vakare, sumigdžius vaikus – planavimas, strategavimas. Taip dariau ne dėl to, kad man taip norėjosi, o todėl, kad jaučiausi atsakinga ir turinti viską galėti.

Tačiau labiausiai sukrėtė sūnaus atsakymas, kai važiuojant pro darželį, paklausiau, ką jis smagaus atsimena apie jį. Jis atsakė: „Atsimenu, kad mane dažnai pasiimdavai paskutinį”. 

I. Kazilionienė dalijasi, kad tokiomis akimirkomis supranti, jog tavo viršvalandžiai krovė ne tik profesinį kapitalą, bet ir atėmė tam tikrus svarbiausius gyvenimo momentus. 

Kodėl „996” ilgojoje distancijoje neveikia?

Atsisakius kultūrinės iliuzijos, kad ilgos darbo valandos yra asmeninės vertės įrodymas, atsiskleidžia paprasta, mokslu daug kartų įrodyta tiesa: „996” ritmas yra ne tik neorus, bet ir neefektyvus darbo būdas.

Mokslo šaltiniai atskleidžia, kad produktyvumo grąža stipriai sumažėja, jei dirbama daugiau nei 49 valandas per savaitę (Pencavel, 2014), o 72 valandų savaitės grynoji nauda tampa net neigiama (Collewet & Sauermann, 2017).

Tyrėjai atskleidžia, kad išsekusios smegenys daro daugiau klaidų (Kuutila et al., 2020), o vėlyvos nakties sprendimai yra reikšmingai klaidingesni (Eyolfson, Lam & Tan, 2011) ir juos vėliau tenka taisyti.

Įdomu tai, kad net kapitalizmo ikona, Henry Fordas, tai suprato prieš 100 metų. 1926 m. Fordas įvedė 40 valandų (vietoje 48) darbo savaitės ir tuo metu tai tikrai nebuvo daroma dėl darbuotojų gerovės. 

Tai buvo gamyklos efektyvumo didinimo sprendimas, priimtas nustačius, kad ilgesnės darbo valandos kenkia gamybos efektyvumui ir didina klaidų skaičių.

Mums reikia ne daugiau darbo, o daugiau intelektualumo

Jei verslo gigantas, toks kaip H. Fordas, atsisakė ilgesnių darbo valandų, kodėl mes, 21 amžiaus žmonės, manome, kad esame už Fordą „protingesni“ ir Kiniją aplenksime tik išnaudodami darbuotojus dar daugiau?

Jei verslo augimas reikalauja 72 valandų darbo savaitės, tai rodo ne tik išnaudojimo, bet ir pačios verslo architektūros problemą, kurioje vietoje ieškojimo, kaip sukurti daugiau vertės per įprastas darbo valandas, yra tiesiog aklai dirbama daugiau.

idialogue karjeros mentoriai teigia, kad labiausiai apmokamas ateities įgūdis bus gebėjimas išbūti chaose, neapibrėžtume ir gebėjimas identifikuoti, ką verta daryti, o ko ne. 

„Išsivystęs žemynas, toks kaip Europa, neturėtų žengti atgal į industrializacijos laikus. Užuot prašę darbuotojų dirbti daugiau, turime koncentruotis į tris dalykus: diegti tikslines inovacijas, atsisakyti toksiško perfekcionizmo ir dirbti komandiškiau, sujungiant skirtingas kompetencijas”, – teigia S. Aksnis.

Karjeros mentorystės ekspertas primena, kad 80/20 taisyklė vis dar galioja: 20% pastangų sukuria 80% rezultato. Mūsų uždavinys – ne didinti pastangų kiekį, o išmokti rasti vertę kuriantį 20% ir jam teikti pirmenybę.