2025.05.15
Ankstyvą 1990-ųjų pavasario rytą, kai Lietuva dar tik alsavo pirmaisiais laisvės gurkšniais, Vilniaus gatvėse būriavosi 10-mečiai berniukai su ryšuliais šviežiai kvepiančių „Atgimimo” laikraščių. Jų šūksniai skelbė naujosios Lietuvos žinias praeiviams, kurie dar tik mokėsi gyventi nepriklausomoje šalyje.
Tarp šių mažųjų antreprenerių buvo ir mentorius Martynas Kandzeras – berniukas su degančiomis akimis ir galva, pilna idėjų.
Tą rytą, kai jo draugai tradiciškai dėliojo savo laikraščių „kioskus” šaltuose šaligatviuose, Martynas žvelgė į šalia stovinčių biurų pastatus, kuriuose virė gyvenimas. „O kas, jeigu?” – blykstelėjo mintis jo galvoje.
Suskaičiavęs kišenėje likusius centus ir giliai įkvėpęs, jis žengė pro pirmojo pastato duris, palikdamas gatvėje triukšmaujančius draugus.
Šis, iš pirmo žvilgsnio paprastas sprendimas pardavinėti laikraščius biuro darbuotojams, leido jam parduoti daugiau nei bet kuriam kitam vaikui ir tapo jo pirmąja verslo pamoka, atvėrusia kelią išskirtinei karjerai.
Šiandien, po daugiau nei 30 metų, tas pats Martynas yra vienos didžiausių Baltijos šalyse įdarbinimo įmonių grupės „Biuro” vienas iš įkūrėjų ir valdybos pirmininkas, taip pat „Kandzeras Foundation” įkūrėjas ir vadovas.
Be to jis dar ir verslo angelas, „Junior Achievement Europe” valdybos narys bei įvairių projektų, susijusių su antreprenerystės skatinimu, iniciatorius ir palaikytojas.
Per tuos dešimtmečius Martynas išgrynino savitą antreprenerystės filosofiją, kuri toli pranoksta paprastą verslo kūrimo receptūrą. Tai gilesnė gyvenimo filosofija, apimanti požiūrį į riziką, nesėkmes, komandos formavimą ir, svarbiausia – gebėjimą transformuoti pasaulį.
„Antreprenerystė nebūtinai lygi verslumui. Antreprenerystė yra gebėjimas įvairiausias idėjas paversti realybe, o verslumas – tai kompetencija plėtoti verslą, valdyti jo finansus bei efektyviai išnaudoti rinkos galimybes”, – teigia M. Kandzeras.
Martyną labiausiai žavi antreprenerystė – tai, kaip mintys ir idėjos gali materializuotis į apčiuopiamus rezultatus: „Mes dabar galėtume sugalvoti tam tikrą idėją, ir po 4-5 metų sakyti: prisimeni, kai kalbėjom 2025 metais, atrodė nereali idėja, o dabar ji egzistuoja – stovi fabrikas, žmonės dirba, mašinos važiuoja, pinigai cirkuliuoja, klientai laimingi.”
Daugelis žmonių mano, kad sėkmingo verslo pagrindas yra gera idėja. Tačiau Martynas atskleidžia kitokią perspektyvą: „Idėja svarbi, bet tai yra tik 20% sėkmės. 80% priklauso nuo įgyvendinimo – kompetencijos tą idėją įgyvendinti iki pat galo.”
Čia slypi pirmasis antreprenerystės filosofijos principas – ne idėjų generavimas, bet gebėjimas jas realizuoti yra svarbiausias dalykas. „Aš galiu jums dabar 20 idėjų, kurias reikėtų įgyvendinti, pasakyti”, – sako Martynas, pabrėždamas, kad tikrasis iššūkis yra praktinis idėjų įgyvendinimas.
„Pats pagrindinis antreprenerystės aspektas yra veikimas”, – įsitikinęs Martynas, pasakodamas apie pažįstamus, kurie jau 20 metų planuoja verslą, bet taip ir nesiryžta žengti pirmojo žingsnio.
Pasak mentoriaus, pirmasis žingsnis dažnai būna pats sudėtingiausias, nes reikia susidurti su nežinomybe. „Viena iš antreprenerystės kompetencijų yra mokėjimas išbūti nežinomybėje – ne kiekvienas žmogus gali priimti šį iššūkį”, – dalijasi M. Kandzeras.
Dažnai žmonės slepiasi už perfekcionizmo, tikėdamiesi, kad tobulas planas ar produktas garantuos sėkmę. Tačiau tai tik iliuzija – garantų nėra, kol nepradedi realiai veikti.
Mentorius teigia, jog antreprenerystė nėra solo kelionė, pabrėždamas, kad sėkmingai idėjų transformacijai reikalingos penkios pagrindinės kompetencijos, kurias visas retai turi vienas žmogus:
„Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris labai gerai suprastų visas technologines produkto subtilybes ir tuo pačiu mokėtų labai gerai pardavinėti. Dėl to svarbu formuoti komandas, kuriose žmonės turi skirtingas, viena kitą papildančias kompetencijas”, – sako Martynas.
Tačiau dar svarbiau už kompetencijų įvairovę yra vertybių ir vizijos suderinamumas. „Jeigu kuriate tam tikrą įmonę, svarbu suprasti, kokia yra komandos bendra siekiamybė, ta šiaurinė žvaigždė, kurią visi norite pasiekti”, – pabrėžia Martynas.
Mentorius pastebi, kad partnerių vizijos dažnai būna kardinaliai skirtingos. Vienas partneris įsivaizduoja save gulintį paplūdimyje, jo įmonei tapus didžiausia Lietuvoje. Kitas mato save globalios organizacijos centre, apsuptą daugybės žmonių ir veikiantį Europos mastu. Trečias jau būna pardavęs įmonę ir investavęs pinigus kitur.
Šie skirtingi lūkesčiai, jei neaptarti anksti, vėliau tampa rimtų konfliktų priežastimi.
Martyno antreprenerystės filosofijoje svarbus dar vienas principas – trijų kapitalų poreikis: „Bet kokiai idėjai įgyvendinti reikia trijų kapitalų: finansinio kapitalo (pinigai arba investicijos), socialinio kapitalo (ryšiai ir patikimumas) ir žmogiškojo kapitalo (žinios, praktika, ekspertizė).”
Kai trūksta vieno kapitalo, galima jį kompensuoti kitais. Pavyzdžiui, jei neturi finansinio kapitalo, gali panaudoti socialinį kapitalą pritraukti partnerius, kurie prisidėtų prie idėjos įgyvendinimo. Jei trūksta socialinio kapitalo, reikia aktyviai plėsti savo pažinčių ratą – dalyvauti renginiuose, universiteto bendruomenėje ar kitose vietose, kur galima užmegzti vertingus ryšius.
„Pagrindinis bet kokio verslo žmogus yra klientas – tas, kuris tau mokės pinigus”, – pabrėžia Martynas. Jis kritikuoja dažną klaidą, kai antrepreneriai kuria produktus užsidarę, nesikalbėdami su potencialiais klientais, o vėliau stebisi, kodėl niekas jų produktų neperka.
Antrepreneris turėtų nuo pat pradžių kalbėtis su klientais, domėtis jų problemomis, poreikiais ir lūkesčiais. Kartais net investuotojo nereikia – klientas gali sumokėti avansu ir taip suteikti pradinį kapitalą idėjai įgyvendinti.
Tikroji antreprenerystės filosofija pripažįsta, kad nesėkmės yra neišvengiama ir natūrali proceso dalis. „Reikia suprasti, ypatingai antreprenerystėje, kad nesėkmės yra dalis proceso”, – sako Martynas.
Anot jo, į nesėkmes verta žiūrėti kaip į mokestį už verslo mokslą – kiekviena klaida yra vertinga pamoka, už kurią tiesiog tenka susimokėti laiku, pastangomis ar ištekliais.
Jis pataria: „Eik, bandyk. Nepavyko? Atsitrauk, bandyk kitą kelią ir taip iki kol pavyks.”
Pasak M. Kandzero, antreprenerystės epicentre visada yra žmogus arba žmonių grupė su stipriu vidiniu savininkiškumu ir aistra. Martynas pastebi: „Pasiseka tiems, kurie sako: „Žiūrėkit, aš negaliu be to gyventi, man būtinai tą reikia padaryti”.”
Tas vidinis savininkiškumas – kai idėja ar projektas tampa tavo tapatybės dalimi – yra galingas variklis, stumianti antreprenerį per visus iššūkius. Tačiau Martynas pripažįsta, kad ne kiekvienas tuo būdu gali ar nori gyventi, ir tai yra normalu.
Antreprenerystės filosofijos pagrindas, anot Martyno, yra ne aklas verslo siekimas, bet savo elemento atradimas: „Jeigu tu būsi savo elemente, atrasi, kas tau patinka, tu ten būsi laisvas ir laimingas, ir nesvarbu, kur tiksliai būsi.”
„Savas elementas” – tai erdvė, kur geriausiai atsiskleidžia tavo stipriosios pusės, kur jautiesi gyvybingas ir tai, kas tau teikia didžiausią pasitenkinimą.
Mentorius atvirai dalijasi ir savo patirtimi: „Pavyzdžiui, po darbo dienos aš grįžtu namo pilnas energijos, mintys veržiasi, nenustygstu vietoje, nes man tai patinka. Antreprenerystė yra mano gyvenimo būdas.”
Tačiau jis pripažįsta, kad kitiems žmonėms būna kitaip: „Kiti grįžta namo ir sako namiškiams: „Ačiū Dievui, kad darbo diena pasibaigė, pagaliau grįžau namo ir galiu atsipalaiduoti”.”
Šiandien Martynas savo antreprenerystės filosofiją pritaiko ne tik versle, bet ir socialiniuose projektuose. Per „Kandzeras Foundation” jis investuoja į jaunus verslus, o per „Junior Achievement” prisideda prie jaunimo verslumo ugdymo Lietuvoje ir pasaulyje.
„Antreprenerystės kompetencija yra tas įrankis, kuris įgalina žmones atsigręžti į save ir pasakyti: „Žiūrėkite, aš galiu padaryti tam tikrą pokytį” ir pradėti tą pokytį daryti”, – sako Martynas.
Būtent šį įgalinimą jis laiko savo misija – padėti kuo daugiau žmonių paversti savo idėjas realybe.
Martyno kelionė nuo pirmųjų verslo bandymų pardavinėjant laikraščius iki tarptautinės verslo vystymo veiklos liudija, kad tikroji antreprenerystės filosofija yra ne apie greitus laimėjimus ar pelno vaikymąsi, bet apie nuolatinį augimą, „savo elemento” atradimą ir norą veikti, net kai rezultatas nėra garantuotas.
„Išdrįsti žengti pirmą žingsnį” – tai universalus patarimas, kurį Martynas duoda visiems, norintiems patirti antreprenerystės jėgą ir paversti idėjas realybe.
Neringa Sendriūtė