Užsisukimas suaugusiųjų gyvenime ir relokacija į Balį: kaip ryžtis pokyčiams?

Vienu metu Kristina suprato, kad lyg ir „OK” su namais, darbais, vaikais, draugais ir pasiekimais, tačiau vistiek rodos gyvena sau neįdomų socialinį gyvenimą, kai tau vos virš trisdešimt. Tad idialogue Mentorė Kristina Dambrauskienė su šeima „pradėjo” gyvenimą užsienyje ir dabar dalinasi savo asmenine istorija apie faino sau gyvenimo kūrimą, už kurį sau padėkos ir dar bus ką prisiminti.

Atėjo supratimas, kad laikas pokyčiams

Nors tu ką kažko trūko – bičiuliai koučeriai vadino tai prasme, o artimieji – nuotykiais ant savo užpakalio. 

Turbūt kokius 5 metus pasyviai svarstėme kažkokia forma apie „pabandymą” gyventi užsienyje. Tikrai neturėjome vienos krypties ar aiškios vizijos, kaip tai atrodys, tuo metu visuomet šalia šeima, darbai bei namai – viskas ratu. 

Manau, tas užsisukimas į „suaugusių” žmonių nusistovėjusią rutiną ir ateities nuspėjamumą, mūsų šeimos atveju, turėjo daugiausiai įtakos norui kažką keisti. 

Po priimto sprendimo – pasiruošimas 

Po priimto sprendimo sekė pasiruošimo etapas, kaip ir ką paliekame Vilniuje. Turiu pripažinti, kad galėtume sau leisti su šeima išsikraustyti svetur, turėjome priimti gana daug nepatogių sprendimų, buvo sakiusių, jog ir neprotingų, kad susikurtume tas galimybes.

Mano profesinei veiklai lokacija neturėjo įtakos, dirbu laisvai samdoma marketingo konsultante ir  padedu smulkiems verslams bei startuoliams kurti vertinamus ir pelningus prekės ženklus, tačiau vyrui teko palikti samdomą darbą, kad galėtume išvykti. 

Pasirinkome persikraustyti į Balį ir kitos alternatyvos nesvarstėme, nes norėjome išbandyti gyvenimą ir kasdienybę ne Europoje bei leisti laiką ten, kur visuomet šilta. Žinojome, kad sutiksime šeimų atvykusių su panašiomis idėjomis ir norais kaip mes – įgyvendinti idėjas, kurti verslus, plėsti pažinčių ratą. Beje, Balyje buvome lankęsi ir anksčiau, todėl papildomų svarstymų dėl lokacijos nekilo. 

Į salą atvykome ne peržiemoti, kaip galbūt daugeliui įprasta, bėgant nuo žiemos Lietuvoje. Mes atvykome su mintimi pabandyti gyventi čia – mano vaikai Balyje jau kuris laikas lanko tarptautinę mokyklą ir mums tai tikrai nėra workation, kur pusė dienos guli prie baseino su kompiuteriu.

Svarbu ugdyti toleranciją pokyčiui 

Baimių buvo ir yra nemažai + atsakomybės dėl „teisingo sprendimo”. 

Šiandien, kai jau esame peršokę tą baimės grioviuką, galiu pasakyti – baimė ir nežinomybės šešėlis daug didesnis mūsų galvose, nei su tuo susidūrus akis į akį. O įsitikinimai yra kaip tas baubas po lova – nei karto nesi pats matęs, tik girdėjai apie tai daugelį kalbant.

Žinoma, manau, nėra vieno atsakymo, nes mes visi esame skirtingi ir mūsų tolerancija pokyčiui skiriasi taip pat. Suprantu ir tai, kad tai nėra apie „reikia”, o apie „noriu” konceptą – labai smagu pildyti savo svajones, kai išpildai vieną, tuomet ir kitos atrodo tikrai įveikiamos.

Gebėjimas priimti ne tik galimybes, bet ir pasekmes

Pasakysiu aš jums labai paprastai – koučingas, mentorystės ir visi kiti panašūs dalykai mus įgalina būti stipresniais. Stipresniais savo tiesoje ir pasirinkimuose. 

Svarbu gebėti priimti tiek galimybes, tiek pasekmes daromo pokyčio, ypač kai jis liečia ne tik mane, bet ir šeimą ar klientus. Su ta „pilna” atsakomybe, žinote, kaip būna – ir labai fainai, ir kartais labai skaudžiai, bet, kad rimtą raumenį augina tai tikrai. Svarbu, paleisti norą viską ir visuomet kontroliuoti – bent jau mano tokios patirtys ir mintys šiuo klausimu.

Gyvenkime fainus savo gyvenimus

Taigi, mano palinkėjimas – gyvenkime fainus savo gyvenimus – sau už tai padėkosite ir dar bus ką prisiminti.

Eilę metų intensyviai dirbdama drauge su labai skirtingomis ir stipriomis asmenybėmis versle gerai suprantu, kad viskas asmeniniame gyvenime ir veiklos sėkmėje susideda į formulę: mindset → action → performance. Kuo daugiau dirbame su savo mintimis, tuo labiau gyvename tikslingame veikime, kuo labiau veikime, tuo arčiau link rezultato.