Mentoriai rekomenduoja: kaip prioritetizuoti veiklas?

Sakoma, kai nori, gali padaryti viską ir dar sakoma, kad gali pasiekti bet ką, bet ne viską vienu metu, tad kaip prioritetizuoti veiklas ir norus? Į šį klausimą atsako idialogue Mentoriai, dalindamiesi vertinimo kriterijais ir filosofija, kuria vadovaujasi jie, kai atrodo reikia rinktis tarp dešinės ir kairės rankos svarbumo galimybių / projektų / darbų. 

Darija Tonkich:

Kol kas geresnio kriterijaus kaip vertybės ir jomis paremti tikslai – neradau! Kai išsigrynini, kas svarbu, labai aiškiai žinai savo prioriterus!

Monika Valentaitė:

Aš jau daug metų taikau vieną metodą – susidėlioju prioritetus 1-2-3 pagal svarbą, o ne pagal skubą. Tai darau sau asmeniškai raštu arba su koučingo pagalba, atsakydama į klausimus: kodėl tai svarbu, kodėl pirmas pirmoje vietoje, o ne antroje ir pan. Tuomet „pavizualizuoju” perspektyvą „O kas jeigu pirmas susikeistų vietomis su trečiu?”. Čia kalbu apie strateginius prioritetus, kai turima pakankamai laiko juos gryninti ir persidėlioti.

Aukse Šlenė:

Normalus vadovas visuomet žino pagrindinius tikslus (KPI) ir kelius, kaip tuos tikslus pasiekti. Tačiau veikloje yra ir strateginiai tikslai, ir einamieji. Pastarieji turi vesti į strateginius. Dešinioji ranka dažniausiai atlieka būtinas užduotis, kad veikla būtų stabili, o kairioji ranka privalomai turi prižiūrėti kaip tai vyksta. Žmogiškasis faktorius, komanda, susiklausymas, gero laikrodžio taisyklė yra svarbu, nes be komandos jokia strategija nebus pasiekta. Dažniausiai kairės ir dešinės rankų principas vyksta intuityviai, remiantis patirtimi ir tik po to teorija. Jaunam vadovui gali kilti abejonių – čia gali padėti mentorius.

Loreta Pivoriūnaitė:

Prieš prioritetizuojant, dedu į kalendorių ir tada matau visą „reikalų” žemėlapį. Kai jau visko susideda į vieną dieną, tada išstumdau į kitas dienas. Tai yra nuolatinis darbas su kalendoriumi, padedančiu prioritetizuoti. O jei jau taip, kad vienoje dienoje vyksta darbų balius, tai skiriu pačiam svarbiausiam a) įsipareigojimui (kitam žmogui) b) sau. Tuomet rezervuoju, pavyzdžiui, valandą tam darbui atlikti ir pasilieku papildomo laiko peržiūrai.

Gražina Morozovienė:

Svarbu – nesvarbu, skubu – neskubu. Koncentruojuosi į svarbias ir skubias užduotis.

Vitalija Uzialaitė:

Svarbumas, nauda ir terminas. Jeigu gaunasi, kad sutampa, tada vertinu pagal veiklos ar užduoties atlikimo imties laiką, taip pat sprendimą lemia ir vertybės. Patinka „uždarytos – išspręstos”, o ne „kabančios” sąraše užduotys.

Liudmila Ulanova:

Labai paprasta – su Dekarto pagalba: