2025.07.08
Ar tikrai vienintelis būdas išlaisvinti savo verslumą yra mesti samdomą darbą ir pradėti verslą nuo nulio? O gal egzistuoja saugesnis kelias?
Pokalbis su verslo koučingo specialistu ir mentoriumi Antanu Jurevičiumi atskleidžia, kad vis daugiau dėmesio sulaukia „intraprenerystė“ – galimybė realizuoti savo verslumo potencialą organizacijos viduje.
Būtent tą Antanas daro dirbdamas su organizacijomis, kurios jau turi brandą, bet ieško būdų kaip skatinti verslumo kultūrą: ne tik įgyvendinant strateginius planus, bet ir ugdant žmonių savininkiškumą, iniciatyvumą ir lyderystę.
Siekdami peržengti potencialo ar pajamų ribas, vis daugiau žmonių palieka samdomą darbą ir kuria nuosavą verslą. Tai atspindi ir rekordiniai 2024-ieji, kuomet, „Rekvizitai Premium” duomenimis, buvo įsteigtos 16 075 naujos įmonės.
Tuo tarpu Antanas dalijasi savo patirtimi: „Paskutinėje savo samdomo darbo pozicijoje pasiekiau karjeros „lubas“. Pajutau, kad noriu daugiau savininkiškumo. Galiausiai, tiesiog norėjau būti savininku“.
A. Jurevičius pripažįsta, kad nors toks žingsnis žada nukelti karjeros „lubas“ ir suteikti pilną sprendimų laisvę, svarbu suprasti, kad kelias nėra rožėmis klotas – reikės didelės tolerancijos rizikai ir pasiryžimo intensyviam darbui.
Jis juokiasi: „Verslininkai yra savotiškai „nesveiki” – jie renkasi gyventi be garantijų, su didžiuliu tikėjimu ir ryžtu, kurio daugelis nesupranta“.
Ir visgi vien asmeninių savybių, tokių kaip polinkis į „ekstremumą“ ar laisvės troškimas, sėkmei nepakanka. Pasak Antano, ją taip pat lemia gebėjimas rasti tai, ką jis vadina „verslo modelio ir įkūrėjo atitikimu“ (angl. business model and founder fit).
„Verslo modelis turi derėti su gyvenimo būdu, asmeninėmis vertybėmis ir stiprybėmis. Jei taip nėra – yra tikimybė perdegti, net ir turint puikią idėją“, – paaiškina Antanas.
Tuo tarpu organizacijų viduje vis dažniau matome darbuotojus, kurie jau dabar prisiima atsakomybę vystyti naujas idėjas, nors ir neturi formalaus „verslininko“ titulo.
Antano žodžiais: „Tai galimybė būti verslininku, išlaikant organizacijos suteikiamą saugumą ir resursus“. Tai gali būti ne tik naujų projektų valdymas, bet ir verslo krypčių steigimas, kaip tai naujo produkto vystymas ar ėjimas į kitą rinką.
Visgi, kodėl žmogus, turintis polinkį į verslumą, rinktųsi intraprenerystę, o ne nuosavą verslą?
A. Jurevičius paaiškina, kad „vidinis verslumas leidžia patirti savininkiškumą ir kūrybinę laisvę, neprisiimant pilnos asmeninės rizikos. Tai ypač vertinga tiems, kurie turi idėją, bet dar nėra pasiruošę pilnai atsiskirti nuo finansinio saugumo ir komandų paramos“.
Antanas net mini tokius pavyzdžius, kai organizacija sako: „Mes finansuosime tavo idėją, pasidalinsime akcijas ir suteiksime tau visišką veikimo laisvę“.
Įsivaizduokite, kad jūsų idėjos iš karto gauna finansavimą, jums nereikia palikti saugios darbo aplinkos, o rezultatai matomi čia ir dabar. Kaip jaustumėtės? Būtent tokią patirtį gali suteikti intraprenerystė.
Pasak pašnekovo, norint, kad intraprenerystė klestėtų, organizacijai tenka esminis vaidmuo – kurti tam palankią aplinką ir suteikti resursus.
Antanas pabrėžia: „Organizacijos, kurios nori skatinti vidinį verslumą, turi mažinti biurokratiją ir kurti kultūrą, kurioje galima rizikuoti ir klysti. Darbuotojai turi matyti ne tik deklaracijas, bet ir realią paramą: finansus, erdvę eksperimentams ir pasitikėjimą“.
Būtent tai kuria visai kitą darbuotojų požiūrį į samdomo darbo galimybes ir leidžia vidiniam organizacijos verslumui augti.
Pasirinkimas tarp dviejų verslumo kelių – intraprenerystė ar nuosavas verslas – yra labai individualus. Antanas pataria pirmiausia labai gerai suprasti save ir įvertinti dabartinę situaciją:
Nuosavas verslas ir intraprenerystė nėra priešingi keliai. Vidinis verslumas gali būti saugi erdvė išbandyti savo jėgas prieš žengiant į visišką savarankiškumą. „Tai ne apie papildomą naštą darbuotojams, bet apie bendrą organizacijos ir žmonių augimą“, – sako Antanas.
Tuo tarpu organizacijos investicija į vidinį verslumo ugdymą yra ne apie tai, kad „mes dabar į jus investuosime ir jūs eikite kurti šalia įprasto darbo dar ir verslą”. Tai paskata susodinti įmonės vadovus ir darbuotojus prie vieno stalo galvoti, kaip verslą pačioje organizacijoje daryti geriau. Čia laimi abi pusės.
Galiausiai, A. Jurevičius pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pats kelias, o tai, ar jis leidžia jums atrasti veiklą, kurioje galite būti „100% savimi“. Nes tik atradus savo tikrąją vietą, galima kurti ne tik sėkmingą karjerą, bet ir prasmingą poveikį.
P.S. Jei norėtum giliau padiskutuoti šia tema, Antaną rasi „idialogue“ platformoje arba prisijungęs prie verslumo bendruomenės „Pelningas verslo kelias“ Facebook tinkle.
Neringa Sendriūtė