Profesiją pakeitusi ir dar tebesimokanti Eglė: „Jaučiuosi tuo, kuo noriu būti!“

„Tuštumos jausmas ir kylančios abejonės, kiek būsi reikalinga, buvo pirmieji signalai, kad reikia kažką keisti gyvenime – konkrečiai darbe.” – dalinasi Eglė Ona Vaznelė.

Fast forward to today… Kardinaliai pakeitusi profesiją dabar Eglė dirba IT programinės įrangos inžiniere pas mūsų brangius partnerius „Danske Bank“ Lietuvoje. Dalinamės Eglės istorija, kadangi joje – ne vieno patiriamos abejonės bei sprendimai, o dar ir karjeros keitimo blueprint’as.

Užsikūrė vidinis variklis – galiu pradėti iš naujo!

„Paskutiniame darbe išdirbusi šešerius metus pajutau, jog trūksta savirealizacijos, mano darbas nenešė aiškiai matomų ir įvertinamų rezultatų, kurie leistų jausti tvirtą pagrindą po kojomis. Dirbau administracinį darbą – rengiau sutartis ir prižiūrėjau jų vykdymą, išrašinėjau sąskaitas, suvedinėjau finansus, ruošiau dokumentus dalyvavimui viešuosiuose konkursuose.

Ilgainiui ėmiau suprasti: darai viską, bet nesi specialistė, esi gan lengvai pakeičiama“, – pasakoja Eglė Ona Vaznelė, kuri labai gerai prisiminė, ką reiškia būti specialiste. Chemijos inžinierės bakalaurą ir magistrą baigusi Eglė 11 metų dirbo pagal specialybę chemijos pramonės įmonių grupėje.

Pasak Eglės, tuštumos jausmas ir kylančios abejonės, kiek būsi reikalinga, buvo pirmieji signalai, kad reikia kažką keisti gyvenime – konkrečiai darbe.

„Kaip tik tuo metu dukra baigė mokyklą ir įstojo į universitetą, inžinerinę, kaip mano, specialybę. Padėjau dukrai su matematika, mechanika, kitais techniniais dalykais, todėl turėjau galimybę prisiminti senus laikus ir nemažai kartu mokytis. Supratau, kad galiu mokytis! Ir net pavydas suėmė – mes kartu mokomės, ruošiamės egzaminui, ji laiko egzaminą, o aš galvoju – galėčiau ir aš jį išlaikyti“, – pasakoja Eglė. – „Užsikūrė toks vidinis variklis, jog ir aš dar galiu kažką naujo išbandyti, pradėti iš naujo!“

Kai staiga likimas atneša šansą – negali juo nepasinaudoti

Tuo metu projektavimo įmonėje dirbusi Eglė dar neturėjo aiškios krypties, ką norėtų ir galėtų mokytis. „Prasidėjo Covid 19 bei nuotolinis darbas. Socialiniuose tinkluose pastebėjau „Women Go Tech“ programos anonsą bei kvietimą susipažinti su galimybėmis persikvalifikuoti į IT.

Kompiuteriai, programavimas man visą laiką buvo įdomu – buvo įdomu suprasti, kodėl kažkas veikia ar kodėl neveikia. Dirbdama su įvairiomis kompiuterinėmis programomis ir susidūrus su trikdžiais, pati aiškindavausi, bandydavau spręsti problemą, neskubėdavau kreiptis į IT specialistus“, – pasakoja Eglė.

Ji prisipažįsta, nepaisant domėjimosi, galimybė persikvalifikuoti į IT sritį jai atrodė „kosmosas“, bet nusprendė išklausyti 10 paskaitų, supažindinančių su įvairiomis IT sritimis ir galimybėmis keisti profesiją.

„Peržiūrėjusi įvadines paskaitas, nusprendžiau, kad man įdomu, patinka. Kad mokytis galiu – jau taip pat žinojau. Pagalvojau, reikia pabandyti sudalyvauti atrankoje į mentorystės programą. Daug vilčių neturėjau, nes konkursas buvo nemažas, bet pavyko praeiti atranką. Taip pat pavyko gauti stipendiją, padengiančią dalyvavimo programoje mokestį. Tai dar labiau užkabino – kai staiga likimas tau atneša tokį šansą, negali juo nepasinaudoti“, – sako Eglė. 

Savarankiškai ėmėsi mokytis programavimo

Atranką į „Women Go Tech“ Eglė praėjo gruodžio pradžioje, o prasidėti ji turėjo tik sausį. Tam, kad negaištų laiko, Eglė jau lapkričio pabaigoje savarankiškai ėmėsi mokytis programavimo. „Susiradau nuotolinius kursus viename Suomijos universitete. Pasirinkau programavimo kalbą „Python“. Kiek domėjausi, skaičiau – tai viena lengviausiai išmokstamų kalbų – aš norėjau pasitikrinti, ar iš viso galiu programuoti, ar tai man patinka, kas tai iš viso yra“, – sako tuo metu būsima studentė.

Kursai startavo rugsėjį, bet buvo galimybė prisijungti vėliau – Eglė taip ir padarė bei per vos du mėnesius užbaigė pusės metų programavimo kursus. Tuo pačiu ji pilnu etatu dirbo savo ankstesniame darbe – mokėsi vakarais ir savaitgaliais bei labai ryškiai prisimena situaciją, kai vieno atsiskaitymo terminas sutapo su Naujaisiais metais: „Visi aplinkui linksminasi, o aš sėdžiu ir rašau programą – ir dar tikrinu, kad ji veiktų, nes tik taip mane prileis prie egzamino. Prileido, egzaminą išlaikiau. Tai buvo iš tiesų didelis iššūkis.“

Vėliau Eglė, jau dalyvaudama toje pačioje mentorystės programoje ir gavusi rekomendaciją iš mentoriaus, savarankiškai ėmė mokytis ir kitos programavimo kalbos C#, kaip vienos iš pagrindinių backend inžinierių naudojamų kalbų. Tas pats mentorius pritarė ir Eglės dar prieš dalyvavimą programoje pasirengtam karjeros planui, kaip, pačios įsivaizdavimu, ji turėtų įgyvendinti tikslą tapti programavimo specialiste.

Jos planas buvo toks: pirmus metus mokosi programavimo pagrindų, po jų pradeda ieškoti praktikos ir/arba darbo jaunesniosios specialistės pareigoms bei per 5 metus pasiekia pažengusios programuotojos lygį.

Eglės mentorius ją palaikė – pasak jo, 5 metai, daug mokantis ir dirbant, yra pakankamas laiko tarpas tapti gera programuotoja. Vis tik, jau pirmaisiais metais Eglei teko koreguoti planą – kadangi intensyviai domėjosi, nuolat ieškojo informacijos apie programavimą, internete, socialiniuose tinkluose Eglę ėmė pasiekti susijusi informacija, o pavasarį pasirodė ir „Danske Bank“ Lietuvoje vykdomos „FuturePros“ programos skelbimas.

„Nors pradėti dairytis darbo planavau po pusmečio, pagalvojau, jog tai gera proga patirti, kaip vyksta atrankos procesas, domino pats atrankos mechanizmas. Tai buvo toks bandymas ir bandymas pavyko!“, – sako Eglė.

Kandidatuodama į „FuturePros“ programą, Eglė turėjo užpildyti klausimyną, atlikti „Danske Bank“ Lietuvoje namų darbų užduotį. Vėliau, kartu su kitais atrinktais kandidatais, ji buvo pakviesta atvykti į „Danske Bank“ Lietuvoje miestelį Vilniuje, kur visą dieną vyko renginys – taip vadinama grupinės atrankos diena.

Nors dar mokosi – jaučiasi pilnateise komandos nare