Prasminga diena: daugiau pasiektų tikslų ar balansas tarp „būti“ ir „veikti“?

Ar šiandien nuveikiau pakankamai? Kiek kilometrų turėjau nueiti, kad pasiekčiau savo tikslą? Pradėjau kelti šį klausimą sau, kai supratau, kad visų suplanuotų tikslų, užduočių nesuspėsiu atlikti, kad ir kaip efektyviai planuočiau savo laiką. Supratau, kad sąrašas darbų, renginių, užduočių tik didėja, o mane apima jausmas, kad „nieko nepadariau“.

Ilgalaikis tikslas

Norėdamas per mėnesį nueiti 100 kilometrų, kiek turiu nueiti kasdien? Kiek dienų skirsiu ėjimui? Kiek dienų ilsėsiuosi? Nepaisant oro sąlygų ir kitų kliūčių, kiek kilometrų esu pasiryžęs įveikti kasdien? Tyrimai rodo, kad daugiausiai pasiekia tie sportininkai, verslininkai, disciplinuoti žmonės, kurie nuosekliai eina pirmyn. Juk nueiti kasdien po 8 kilometrus yra paprasčiau, nei per 3 dienas nueiti 10, 20 ir 70 kilometrų. Taip pat ir savo veikloje užduokime sau klausimą: kur norėčiau „nueiti / būti“ šios savaitės / mėnesio pabaigoje? Kiek ir ko turiu padaryti, kad tai įvyktų?

„Nuolatos nuosekliai veikti su nuolankumu

(priimant aplinkos trukdžius, iššūkius, nepasiduodant).“ — Jim Collins

Kiek Tau yra pakankamai?

Apsisprendimas, kiek yra „pakankamai“, sukelia sunkumų ne vienam: vieni nori per daug, kiti - per mažai, o kaip rasti balansą tarp efektyvumo ir darboholizmo? Pabandykime pažvelgti paprasčiau, ką turiu šiandien padaryti, kad jausčiausi artėjantis prie tikslo? Kokius tris svarbiausius dalykus galėčiau įgyvendinti? Žinant tris svarbiausius ir juos įgyvendinus, ateina džiaugsmas ir pasitenkinimas rezultatu ar tiesiog procesu, o gal net atliktu darbu ar užbaigta užduotimi. Svarbu matyti progresą ir artėjimą prie tikslo. Man „pakankamai“ yra aiškumas, kad padariau tai, kas svarbiausia, atlikau tai geriausiai kaip galėjau ir su meile.

Ką iš tikrųjų noriu šiandien nuveikti, kad diena būtų prasminga?

Kartais ryte nesinori pradėti dienos nuo svarbiausių dalykų, todėl taip lengvai pasineriame į elektroninius laiškus, skaitome „naujienas“, atsinešame antrą puodelį kavos… Ir, opa, pusdienis praskriejo nieko rimto nenuveikus. Pajaučiame vidinį stresiuką, skubame suspėti tai, ką suplanavome visai dienai. Tačiau baigiantis dienai jaučiamės, kad nuveikėme per mažai, o kalnas darbų iškeliavo rytojui. Ką daryti, kad diena būtų prasmingesnė? Rytas yra pats geriausias laikas apmąstyti, ką gero šiandien padarysiu dėl kito žmogaus? Kliento (-ės)? Kolegos? Partnerio (-ės)? Kuo galiu prisidėti prie geresnio tarpusavio santykio, draugiškesnio bendravimo, pasitikėjimo stiprinimo, ilgalaikio bendradarbiavimo kūrimo?

Būti

Kaip nepakliūti į dienos skubėjimo, lėkimo, aplinkos chaosą? Leisti sau būti. Ryte sustoti, ramiai pabūti, susitikti su savimi. Keliolika minučių ar viena valanda su savimi padės susidėlioti mintis ir jausmus šiai dienai. Kaip aš jaučiuosi pradėdama dieną? Už ką esu dėkinga? Išgirdus save suprantu, kokią dieną šiandien kursiu.

Jausti

Ryšys su savimi ir su tikėjimo šaltiniu man suteikia ramybės, tikrumo ir pasitikėjimo. Tai pripildo užtikrintumo, kad viskas išeina į gera, o jausmas, kad neturiu visko kontroliuoti - išlaisvina. Atradau šį jausmą, kuris padeda ramiau gyventi, atsipalaiduoti, leisti dalykams vykti. Nerimas dėl rezultato buvo tarsi kalėjimas, o dabar veikimas iš meilės tai, ką darau, kam kuriu vertę pripildo džiaugsmo. Prasmę radau tame, ką darau dėl kitų ir kad padariau viską, ką galėjau geriausia, o tai suteikia pačius geriausius jausmus: pasitikėjimą, vertės kūrimą, dėkingumą. Jutimas, ką darai, su kokia motyvacija ir kam (kodėl) įprasmina mūsų gyvenimo dieną. Kai nesusimąstome ir nejaučiame, savo dienas pragyvename tarsi filme, tarsi stebėtojai iš šalies, tačiau patys jame nedalyvaujame.

Linkiu, kad kiekviena diena būtų prasminga, o geriausia, kad balansas tarp „būti“ ir „veikti“ taptų Jūsų gyvenimo dalimi. Šia tema konsultuoju, vedu koučingo susitikimus bei mentorystės praktikas.

*
Dėkojame Úrsula Madariaga už nuotrauką.