Someone once told - seek improvement, not perfection.
Išorinės sėkmės taisyklės atrodo paprastos: patobulink CV, išmok naują įgūdį, sukurk verslo planą, pradėk sveikesnį gyvenimo būdą, ar tiesiog išdrįsk žengti pirmą žingsnį link naujo projekto. Tačiau kodėl, net žinodami šiuos „teisingus” žingsnius, dažnai jaučiamės įstrigę vidiniame labirinte, kurio sienų nematome?
Skaityti toliau„Įsivaizduok: keliesi ryte, pusryčiaujant telefone naršai darbo skelbimus, per pietų pertrauką redaguoji CV, vakare rašai motyvacines eilutes ir ruošiesi būsimiems pokalbiams... savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, o tavo pašte – tik atsiprašymai arba visiška tyla”, – vaizdingai pasakoja karjeros mentorė.
Skaityti toliau„Aš pati asmeniškai patyriau momentų, kai atrodė, kad viskas klostosi puikiai, viską spėju, klientai patenkinti, bet tiesiog pradėjau alpti darbo vietoje”, – atvirai dalijasi Klaudija. „Praeini pro visus geriausius gydytojus, niekas nieko neranda. Kol galiausiai vienas gydytojas klausia: „Ar patiriate didelį stresą darbe?” O tau norisi tiesiog atsakyti: „O ar ne visi?”
Skaityti toliauIlgą laiką praleidus namie, dažnai moteriai atrodo, kad ji viską pamiršo bei atsiliko nuo rinkos tendencijų. „Nė velnio, nes čia taip pat kaip išmokti važiuoti dviračiu. Sėdi ir važiuoji”, – būgštavimus nuramina Agnė. „Svarbu kelti sau realius lūkesčius. Jei įtikinėsime save, kad per metus ar dvejus viską pamiršome, pačios sau uždarysime duris. Tačiau grįžimas į darbą – tiesiog dar vienas pokytis, prie kurio reikia priprasti.
Skaityti toliauKai idialogue mentee Dominyka Lamauskaitė rytais skubėdavo į darbą biure, ji jau žinojo – tai ne jos galutinė stotelė. Kažkur giliai viduje kirbėjo jausmas, kad gyvenime turėtų būti kažkas daugiau. Kažkas, kas leistų jai pasijausti savo vietoje. „Dirbau su dokumentais, su agentais... Tai buvo pirmas rimtesnis darbas, kur kiekvieną dieną 8 valandas praleisdavau ofise, – prisimena Dominyka, – bet jau tada žinojau, kad tai nebus mano viso gyvenimo karjera.”
Skaityti toliau